Temos Archyvai: informacinės technologijos

Apie linux ir kitas operacines sistemas, techninę ir programinę įrangą

Kas iš tiesų vyksta dokumentą pasirašant elektroniniu parašu

Nors elektroninis parašas yra jau gana plačiai naudojamas Lietuvoje, mažai kas supranta, kas tai yra. Kas, bent apytikriai, vyksta, kai pasirašome dokumentą elektroniniu parašu, ir kodėl jo iš esmės neįmanoma suklastoti. Su elektroniniu parašu tuomet elgiamės kaip su burtininko lazdele, bandydami pasitikėti, kad ji tikrai padarys tai, ką žada.

Tačiau net ir techninio išsilavinimo neturinčiam asmeniui galima šiek tiek prasklaidyti tuos burtus ir suprasti, kaip elektroninis parašas veikia. Žinoma, suprasti ne viską, bet bent jau tiek, kad įgytume daugiau pasitikėjimo jį naudodami.

Taigi, pamėginkime, žingsnis po žingsnio pažvelgti, kas vyksta, kai pasirašome dokumentą elektroniniu parašu.

Tuo tikslu naudosime Linux, Windows, MacOSX operacinėse sistemose veikiančią programą GnuPG. Tai yra komandų eilutės programa, kurioje nurodymai duodami įrašant komandas virtualaus terminalo lange:

Toliau skaityti Kas iš tiesų vyksta dokumentą pasirašant elektroniniu parašu

Kaip efektyviai rengti nuasmenintas skaitmenines dokumentų kopijas kompiuteriu su Linux OS

Programos Okular ženklas
Programos Okular ženklas

Neseniai tinklaraščio įraše paaiškinau, kaip efektyviai rengti nuasmenintas dokumentų kopijas naudojant kompiuterį su Windows operacine sistema, programomis PDF-XChange-Viewer ir PDFCreator. Šis įrašas, kaip matau, tuoj taps populiariausiu mano tinklaraščio įrašu. O šiandien papasakosiu, kaip dokumentus efektyviai nuasmeninti kompiuteriu su Linux OS.

Ar tai nors kiek sudėtingiau? Ne. Atvirkščiai, kompiuterio parengimas darbui daug paprastesnis. Nereikia specialiai siųstis dviejų programų, jaudintis dėl to, ką tos programos bando daryti kompiuteryje jas diegiant. Visos šioje instrukcijoje nurodytos programos bus atvirojo kodo, nemokamos, ir įdiegiamos operacinėje sistemoje standartiniu būdu.

PROGRAMINĖS ĮRANGOS PARENGIMAS

Taigi, kaip ir Windows kompiuterio atveju, mums reikės programos, kuria uždengsime asmens duomenis nuskenuotame PDF dokumente ir programos, kuria „išspausdinsime“ sutvarkytą PDF dokumentą, paversdami jį tokiu PDF dokumentu, kuriame asmens duomenys bus panaikinti negrįžtamai. Pastaroji programa, virtualusis spausdintuvas, yra įdiegta visuose Linux distributyvuose iš anksto. Toliau skaityti Kaip efektyviai rengti nuasmenintas skaitmenines dokumentų kopijas kompiuteriu su Linux OS

Kaip efektyviai rengti nuasmenintas skaitmenines (ar popierines) dokumentų kopijas

Dar vasaros viduryje vienos valstybinės įstaigos užprašiau 12-os dokumentų kopijų. Įstaiga ilgai išsisukinėjo: laiku nepateikė atsakymo, apskųsta Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai piktinosi, kad aš, esą, „piktybiškai“ trukdau jos darbą ir pan. Kai galiausiai atsakymą man pateikė, dokumentų kopijas pateikti atsisakė nes:

… Tenkinant Jūsų prašymą reikėtų kelti archyvines bylas, rasti dokumentus, juos kopijuoti, peržiūrėti ar juose nėra duomenų, kuriuos saugo Duomenų apsaugos įstatymas ir jeigu tokie yra juos slėpti, tvirtinti kopijas ir jas skenuoti sukuriant elektronines kopijas pdf formatu. Tokios informacijos rinkmenos sukūrimas susijęs su neproporcingai didelėmis daro ir laiko sąnaudomis.

Įstaiga skundžiasi visai nepagrįstai. Didelę tos įstaigos darbo dalį sudaro būtent darbas su archyvine medžiaga, įstaiga taip pat kuria elektronines dokumentų kopijas ir talpina jas svetainėje kgbveikla.lt. Dokumentų kopijas jie nuasmenina, ir tikrai – ne rankiniu būdu, kaip rašo man atsisakyme teikti dokumentus. KGBveikla.lt pateikiami dokumentai yra akivaizdžiai apdorojami elektroniniu būdu, gražiai su grafinio redagavimo programa iškerpant (ar uždengiant) dokumentų dalis, kurių neturi būti viešai skelbiamame dokumente, taip pat – pridedant vandenženklį (žr. pavyzdį čia).

Kam jau kam, o šiai įstaigai tikrai nereikia patarimo, kaip nuasmeninti skenuotus dokumentus.

Tačiau daugeliui valstybės įstaigų toks patarimas turbūt praverstų. Valstybės tarnautojai ir kiti viešojo sektoriaus darbuotojai dažnai susiduria su efektyvaus dokumentų nuasmenininimo (dokumente paminėtų privačių asmenų asmens duomenų šalinimo) problema. Toliau skaityti Kaip efektyviai rengti nuasmenintas skaitmenines (ar popierines) dokumentų kopijas

Apie liberalų populiarumo pakilimus ir nuopuolius per statistikos prizmę

statistics-and-liesVasara – nuobodus metas žurnalistams, tad į žiniasklaidą patenka laaabai daug abejotinos produkcijos.

Štai Delfi parašė apie tariamą liberalų* reitingų nuosmūkį straipsnį „Po svaiginančio šuolio – reitingų smūgis“. Šiame straipsnyje bandoma labai daug išpūsti iš dviejų apklausų rezultatuose pastebėto pokyčio vertinant Lietuvos liberalų sąjūdį.

Kas per pokytis?

Prieš mėnesį rekordinį 16 proc. reitingą pasiekęs Liberalų sąjūdis liepą sulaukė spyrio į užpakalį: jo populiarumas sumenko 3,1 proc. – tiek, kiek tokiose apklausose galima paklaida. … [Liberalų sąjūdžio] reitingai šiuo metu siekia 12,9 proc. Palyginti su birželiu, liberalų populiarumas sumenko 3,1 proc. Toliau skaityti Apie liberalų populiarumo pakilimus ir nuopuolius per statistikos prizmę

Melas, didelis melas ir statistika

Patinka man vartyti skaičius. Štai pavyzdys mažo elemento iš visuomenės nuomonės tyrimo, kuris buvo atliktas du kartus – 2007 ir 2014 m.

Respondentų buvo klausiama, kaip jie vertina „Tikėjimo žodžio“ bendruomenę. Pamėginkim suprasti, kaip pasikeitė šios religinės bendruomenės vertinimas tarp 2007 ir 2014 m.

„Žali“ rezultatai buvo štai tokie:

                        2007    2014
Labai nepalankiai       158     160
Greičiau nepalankiai    177     196
Nei taip, nei ne        197     266
Greičiau palankiai      45      32
Labai palankiai         9       6
Nežino, neatsakė        449     343

Sumetus rezultatus į paprastą procentinį grafiką gaunama štai tokia sudėtinga lentelė:

Vertinimas su visais rodikliais
Vertinimas su visais rodikliais
Toliau skaityti Melas, didelis melas ir statistika

Kaip paskaičiuoti karšio svorį žinant ilgį?

2014 m. rugpjūčio pirmąją dieną, paskutinę dieną kaimo turizmo sodyboje, man pagaliau nusišypsojo žvejiška laimė. Užkibo „dvikilograminis“ karšis. Dvikilograminiu jį pakrikštijome su vaikais dar iš vandens neištraukę. Na taip, jis buvo aiškiai daug didesnis už tuos, kuriuos buvo tekę pagauti anksčiau.

Tačiau iškart ištiko bėda. Ne ne, karšis nepabėgo. 🙂 Štai įrodymas:

Bėda buvo ta, kad neturėjau nei kuo karšį pamatuoti, nei kuo pasverti. Svarstyklių neatsirado ir visoj kaimo turizmo sodyboj „Pas Algirdą“. Jei vietoje liniuotės sugalvojau panaudoti siūlą (kurį išmatavus vėliau išaiškėjo, jog karšis buvo 54 cm ilgio), tai jo tikslus svoris taip ir liko nežinia, nes karšį išsikepėme ir suvalgėme tą patį vakarą. Toliau skaityti Kaip paskaičiuoti karšio svorį žinant ilgį?