Senas kunigas po mirties stovi priešais dangaus vartus. Jo klausia, ar prieš patekdamas vidun jis turėtų dar kokį nors norą. Dvasininkas atsako, kad norėtų turo su gidu po pragarą. Taigi dvasininkas su palydovu nukeliauja į pačią peklos gelmę, rezervuotą didžiausiems nusidėjeliams.
„Tai yra pasibaisėtina“, – rėžia kunigas pamatęs, kad kunkuliuojančiame mėšlo ežere Hitleris yra panardintas iki pat nosies, o tuo tarpu Stalinas tik iki juosmens. „Aš vienodai kentėjau prie jų abiejų. Stalinas buvo toks pats niekšas kaip ir Hitleris, tai kodėl po paraliais anie nubausti skirtingai?“ – vis dar nenusiramina kunigas.
Į tai gidas jam atsako: „Jūs tiesiog nesuprantate, nes matote nepilną paveikslą. Viskas čia tik todėl, kad Stalinas stovi pasilypėjęs ant Lenino pečių.“