Richardo Ūkenieko byla (reabilituotas)

LYA. F. K-1, ap. 58b, b. 395, b.l. 37-40

Baudžiamoji byla Nr. 4R-7PAd/2010

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 29 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Tėismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
sekretoriaujant Ingai Žukovaitei‚
dalyvaujant prokurorei Rasai Bekišienei,
suinteresuotam asmeniui I. D. M.,
teismo posėdyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi atnaujinus procesą byloje, atlikus tyrimą ir gavus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išvadą, išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareiškimą dėl R. Ū. pilietinių teisių atkūrimo pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, suinteresuoto asmens paaiškinimų,

n u s t a t ė :

SSRS MGB Ypatingojo pasitarimo 1948 m. rugsėjo 4 d. nutarimu R. Ū., gimęs (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal RSFSR BK 58-1a straipsnį laisvės atėmimu dešimčiai metų už tai, kad, 1941 metais įstojo į Šiaulių apskr., (duomenys neskelbtini) mstl. sukilėlių būrį, tų pačių metų vasarą ir rudenį atliko (duomenys neskelbtini) valsčiaus lietuvių pagalbinės policijos nario funkcijas, ėjo sargybą (duomenys neskelbtini) mstl., rugpjūčio mėn. konvojavo žydų tautybės civilius Lietuvos gyventojus į (duomenys neskelbtini) kaimą, saugojo juos prieš sušaudymą.

Generalinė prokuratūra, vadovaudamasi 1990 m. gegužės 2 d. Asmenų‚ represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymu, 1990 m. spalio 24 d. išdavė R. Ū. teisių atkūrimo pažymėjimą Nr. 13/1526-88.

Generalinis prokuroras pareiškimu prašo atnaujinti R. Ū. pilietinių teisių atkūrimo bylą dėl netinkamai pritaikyto Lietuvos Respublikos 1990 m. gegužės 2 d. Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo ir pripažinti netekusiu galios Generalinės prokuratūros 1990 m. spalio 24 d. sprendimą išduoti R. Ū. teisių atkūrimo pažymėjimą Nr. 13/1526-88.

Pareiškime nurodoma, kad, įvertinus archyvinės baudžiamosios bylos duomenis, yra pagrindas manyti, jog pilietinės teisės R. Ū. atkurtos nepagrįstai. Abejonių kelia tai, kad archyvinėje baudžiamojoje byloje yra duomenų, kurie duoda pagrindą manyti, kad R. Ū. sovietų teisinės institucijos buvo nubaustas už bendrininkavimą su nacių Vokietijos okupacinio režimo struktūromis, vykdant beginklių žydų tautybės civilių Lietuvos gyventojų žudynes, kurios vertinamos kaip šios tautinės, etnines žmonių grupės genocidas. Taigi yra pagrindas teigti, kad 1990 m. gegužės 2 d. Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams

2

režimams, teisių atkūrimo įstatymas R. Ū. pritaikytas netinkamai, t. y. pažeidžiant sprendimo priėmimo metu galiojusios šio įstatymo redakcijos 2 straipsnį, pagal kurį šio įstatymo 1 straipsnio nuostata netaikoma asmenims, dalyvavusiems darant genocido nusikaltimus, taip pat beginklių civilių žmonių žudynėse ir kankinimuose.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi, vadovaudamasi 1990 m. gegužės 2 d. Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo (2008 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. X-1814 redakcija) 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, procesą R. Ū. byloje atnaujino ir Generalinei prokuratūrai pavedė atlikti tyrimą, ar R. Ū. yra dalyvavęs vykdant žydų tautybės Lietuvos gyventojų genocidą.

Iš Generalinės prokuratūros gauta 2010 m. gegužės 27 d. išvada, iš kurios turinio matyti, kad, vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pavedimą, atliktas archyvinės baudžiamosios bylos Nr. 12576/3 medžiagos tyrimas, taip pat kreiptasi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (toliau – LGGRTC) su prašymu atlikti visapusišką archyvinių duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių baudžiamosios bylos aplinkybes, ištyrimą ir pateikti prokuratūrai detalią ir motyvuotą išvadą dėl R. Ū. inkriminuotų nusikalstamų veikų, jų faktinių ar galimų priežasčių, jas patvirtinančių archyvinių duomenų pagrįstumo, galimų minėto įvykio liudytojų nustatymo, taip pat pateikti motyvuotą to meto situacijos ir panašių ar analogiškų atvejų vertinimą remiantis esamais istoriografiniais ir kitais šaltiniais.

Generalinės prokuratūros 2010 m. gegužės 27 d. išvadoje nurodyta, kad iš archyvinės baudžiamosios bylos Nr. 12576/3 medžiagos matyti, kad tiek 1948 m. parengtinio tyrimo metu, tiek ir 1989 m. papildomo patikrinimo metu apklausiamas R. Ū. parodė, kad jis 1941 m. vasarą savanoriškai įstojo į (duomenys neskelbtini) baltaraiščių būrį ir, būdamas ginkluotas karišku šautuvu, patruliavo (duomenys neskelbtini) mstl. ir jo apylinkėse, dalyvavo suimant dvi žydų tautybės šeimas, saugojo suimtuosius daržinėje iki sušaudant, tačiau neigė, kad dalyvavo žydų tautybės civilių Lietuvos gyventojų konvojavime į šaudymo vietą ir pačiuose šaudymuose. Apie R. Ū. dalyvavimą ginkluotame būryje apklausiamas kaip liudytojas K. T. parodė, kad jis vokiečių okupacijos laikotarpiu dirbo R. Ū. ūkyje, savo ūkyje R. Ū. išnaudojo karo belaisvius ir areštuotus žydų tautybės vietos gyventojus, matė kaip šis, ginkluotas kariniu šautuvu, patruliavo (duomenys neskelbtini) miestelyje. Tą patį K. T. patvirtino ir 1989 m. papildomo patikrinimo metu (b.l. 29-30; 90-91). R. F., parodė, kad matė R. Ū., ginkluotą kariniu šautuvu patruliuojantį (duomenys neskelbtini) miestelyje, ir patvirtino, kad R. Ū. dalyvavo suimant žydų tautybės civilius vietos gyventojus (b. l. 31-32). V. A.‚ apklausiamas parodė, kad vokiečių okupacijos laikotarpiu R. Ū. buvo sukilėlių būrio narys, patruliavo (duomenys neskelbtini) miestelyje, dalyvavo suimant žydų tautybės vietos gyventojus, žinojo, kad R. Ū. areštavo žydų C. šeimą (b. l. 33-34). P. B. (P. B.) parodė, kad R. Ū. buvo ginkluotas kariniu šautuvu, patruliavo (duomenys neskelbtini) miestelyje, dalyvavo suimant žydų tautybės vietos gyventojus (b. l. 35-36). I. G. parodė, kad jis vietos policijos nurodymu pats dalyvavo kasant duobes (duomenys neskelbtini) k., o R. Ū. su dar trimis būrio dalyviais kontroliavo duobių kasimą sušaudytiems žydų tautybės vietos gyventojams (b. l. 39-40).

Generalinei prokuratūrai atliekant tyrimą, LGGRTC pateikė išvadą dėl R. Ū. veiklos vokiečių okupacijos laikotarpiu 1941-1944 m., kurioje nurodyta, kad pagal Lietuvos ypatingajame archyve saugomą baudžiamąją bylą Nr. 12576/3, jis iki suėmimo gyveno Šiaulių apskr. (duomenys neskelbtini) vls. (duomenys neskelbtini) k.; suimtas 1948 m. kovo 8 d.; kalintas Vilniuje. Remiantis bylos duomenimis, jis 1941 m. vasarą ir rudenį atliko Šiaulių apskr. (duomenys neskelbtini) vls. lietuvių pagalbinės policijos nario funkcijas, patruliavo (duomenys neskelbtini) mstl.; rugpjūčio mėn. konvojavo žydų tautybės gyventojus į (duomenys neskelbtini) k., saugojo juos prieš sušaudymą. išvadoje taip pat nurodyta, kad R. Ū. 1945 m. sausio – 1946 m. liepos mėn. buvo kalinamas filtraciniame lageryje Solikamske, Permės srt. (Lietuvos gyventojų genocidas, III t., Vilnius, 2009); SSRS MGB Ypatingasis pasitarimas 1948 m. rugsėjo 4 d. nuteisė R. Ū. pagal RSFSR BK

3

58-1 „a“ str. 10 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų stovykloje; buvo nusiųstas į Dubravlagą (Mordovija); po bausmės atlikimo gyveno Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

Pavesto tyrimo metu LGGRTC nustatė 13 asmenų, dalyvavusių 1941 m. rugpjūčio 7-8 d. (duomenys neskelbtini) žydų tautybės asmenų žudynėse. Vėliau šie asmenys sovietų saugumo buvo suimti kaip Šiaulių apskr. (duomenys neskelbtini) sukėlimo būrio ir pagalbinės policijos nariai. Šių asmenų baudžiamosiose bylose R. Ū. neminimas. LGGRTC taip pat nustatė kitus 49 asmenis, kurie vokiečių okupacijos laikotarpiu buvo (duomenys neskelbtini) vls. lietuvių valdžios įstaigų pareigūnai, pagalbinės policijos, sukilėlių būrio nariai. Šių asmenų bylose duomenų apie R. Ū. taip pat nėra. Tyrimo metu buvo peržiūrėta papildoma Lietuvos Ypatingajame Archyve (toliau – LYA) ir Lietuvos Centriniame Valstybės Archyve (toliau – LCVA) saugoma archyvinė medžiaga, tačiau LGGRTC daugiau duomenų apie R. Ū. veiklą vokiečių okupacijos laikotarpiu nerado.

LGGRTC, vykdydamas prokuratūros pavedimą, taip pat pateikė 2010 m. balandžio 26 d. istorinę-archyvinę pažymą dėl įvykių Šiaulių apskrityje (duomenys neskelbtini) valsčiuje 1941 m. vasarą. Ši pažyma patvirtina, kad 1941 m. rugpjūčio 8 d. įvyko vokiečių okupacinės valdžios organizuotos (duomenys neskelbtini) žydų tautybės žmonių žudynės (buvo sušaudyta apie 160 vyrų, moterų ir vaikų), kuriose dalyvavo ir (duomenys neskelbtini) vls. policininkai bei pagalbinės policijos nariai.

Generalinės prokuratūros 2010 m. gegužės 27 d. išvadoje konstatuota, kad, atlikus tyrimą ir įvertinus archyvinės baudžiamosios bylos medžiagą bei LGGRTC atlikto tyrimo medžiagą, yra pagrindas manyti, kad R. Ū. sovietų teisinės institucijos buvo nubaustas už bendrininkavimą su nacių Vokietijos okupacinio režimo struktūromis vykdant beginklių žydų tautybės civilių Lietuvos gyventojų žudynes, kurios vertinamos kaip šios tautinės, etninės žmonių grupės genocidas, todėl 1990 m. gegužės 2 d. Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymas R. Ū. buvo pritaikytas netinkamai, pažeidžiant šio įstatymo 2 straipsnio nuostatas.

Pareiškimas netenkintinas.

1990 m. gegužės 2 d. Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis draudžia išduoti teisių atkūrimo pažymėjimą represinių organų nuteistiems ar įkalintiems ne teismo tvarka asmenims, dalyvavusiems beginklių civilių žmonių žudynėse ar kankinimuose. Tačiau šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis (2008 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. X-184 redakcija) nurodo, kad okupacinių režimų represinių struktūrų bylose esantys duomenys be papildomo jų tyrimo negali būti pripažinti įrodymais. Kadangi duomenų apie R. Ū. dalyvavimą vykdant beginklių žydų tautybės civilių Lietuvos gyventojų žudynes šaltinis buvo tik archyvinė baudžiamoji (represinės struktūros) byla Nr. 12576/3, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi pavedė Generalinei prokuratūrai atlikti tyrimą dėl byloje esančių duomenų patvirtinimo ar paneigimo. Nors Generalinės prokuratūros, atlikusios tyrimą, išvadoje konstatuotas pagrindas manyti, kad R. Ū. sovietų teisinės institucijos buvo nubaustas už bendrininkavimą su nacių Vokietijos okupacinio režimo struktūromis vykdant beginklių žydų tautybės civilių Lietuvos gyventojų žudynes, tačiau šis konstatavimas pagrįstas vien tik archyvinėje baudžiamojoje (represinės struktūros) byloje Nr. 12576/3 esančiais duomenimis – paties R. Ū. ir liudytojų parodymais, duotais sovietų saugumo darbuotojams (1948 m. – MGB‚ 1989 m. – KGB). Jokių kitų objektyvių duomenų, kuriuos būtų galima laikyti įrodymais, tyrimo metu negauta. Atvirkščiai, LGGRTC pateiktoje išvadoje nurodyta, kad 13 nustatytų asmenų, dalyvavusių 1941 m. rugpjūčio 7-8 d. (duomenys neskelbtini) vls. žydų tautybės asmenų žudynėse, baudžiamosiose bylose R. Ū. neminimas. Apie R. Ū. taip pat nėra duomenų kitų nustatytų 49 asmenų, kurie vokiečių okupacijos laikotarpiu buvo (duomenys neskelbtini) vls. lietuvių valdžios įstaigų pareigūnai, pagalbinės policijos, sukilėlių būrio nariai, bylose. Peržiūrėjus papildomą LYA ir LCVA. saugomą archyvinę medžiagą, duomenų apie R. Ū. veiklą vokiečių okupacijos laikotarpiu nerasta.

4

Esant tokiems Generalinės prokuratūros atlikto tyrimo rezultatams, konstatuotina, kad pagrindo neginčijamai išvadai, jog SSRS MGB Ypatingojo pasitarimo 1948 m. rugsėjo 4 d. nutarimu represuotas R. Ū. dalyvavo beginklių civilių žmonių žudynėse ar kankinimuose, nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi 1990 m. gegužės 2d. Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo (2008 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. X-1814 redakcija) 2 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Generalinio prokuroro pareiškimą, kuriuo prašoma pripažinti netekusiu galios Generalinės prokuratūros 1990 m. spalio 24 d. sprendimą išduoti R. Ū. teisių atkūrimo pažymėjimą Nr. 13/ 1526-88, atmesti.

Teisėjai

Vladislovas Ranonis
Aldona Rakauskienė
Olegas Fedosiukas