LYA. F. K-1, ap. 58b, b. 402, b.l. 35-37

Byla Nr. 4R-12PAd/2010

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 6 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Audronei Žentelienei,
suinteresuotam asmeniui V. J.‚
suinteresuoto asmens atstovui advokatui Juozui Šeškevičiui,
teismo posėdyje išnagrinėjo pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareiškimą atnaujintą B. J. pilietinių teisių atkūrimo bylą dėl pripažinimo netekusiu galios pilietinių teisių atkūrimo pažymėjimą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios pripažinti netekusiu galios Generalinės prokuratūros 1992 m. kovo 12 d. sprendimą atkurti B. J. pilietines teises, suinteresuoto asmens V. J. ir jos atstovo, prašiusių palikti galioti Generalinės prokuratūros sprendimą, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

SSRS MGB Ypatingojo pasitarimo 1948 m. liepos 3 d. nutarimu B. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal RTFSR BK 58-1a 58-8, 58-11 straipsnius laisvės atėmimu dvidešimt penkeriems metams už tai, kad buvo Lietuvos partizanų būrio, bylos dokumentuose įvardijamo kaip ginkluota nacionalistinė banda „Kunigaikštis Kęstutis“, narys, ir, būdamas šio būrio nariu, dalyvavo gyvenamųjų vietovių užpuolimuose bei teroristiniuose aktuose prieš sovietinį-partinį aktyvą ir lojalius sovietų valdžiai asmenis (taip dokumente). 1960 m. rugpjūčio 15 d. SSRS Taimyro srities apygardos teismo nutarimu B. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki penkiolikos metų.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 1990 m. gegužės 2 d. Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymu, 1992 m. kovo 12 d. išdavė B. J. teisių atkūrimo pažymėjimą Nr. 13/44-91.

Pareiškimu Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašė atnaujinti B. J. pilietinių teisių atkūrimo bylą dėl netinkamai pritaikyto Lietuvos Respublikos 1990 m. gegužės 2 d. Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo ir pripažinti netekusiu galios Generalinės prokuratūros 1992 m. kovo 12 d. B. J. išduotą teisių atkūrimo pažymėjimą Nr. 13/44-91.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 19 d. nutartimi pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareiškimą atnaujino procesą B. J. pilietinių teisių atkūrimo byloje.

2

Generalinio prokuroro pareiškime nurodyta, kad, įvertinus archyvinės baudžiamosios bylos Nr. 43613/3 duomenis, yra pagrindas manyti, jog pilietinės teisės B. J. atkurtos nepagrįstai. Abejonių kelia tai, kad archyvinėje baudžiamojoje byloje yra duomenų, kurie duoda pagrindą manyti, jog B. J., būdamas partizanų būrio „Kunigaikštis Kęstutis“ ryšininkas, 1947 metų naktį iš gruodžio 3 į 4 d. dalyvavo nužudant 15 civilių Alytaus apskr., (duomenys neskelbtini) vls., (duomenys neskelbtini) k., gyventojų; 1947 m. gruodžio 21 d. nužudė A. R., gimusią (duomenys neskelbtini), bei dvi jos nepilnametes dukteris – J. R., gimusią (duomenys neskelbtini), ir O. R., gimusią (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pavedimu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atliko papildomą archyvinių duomenų apie B. J. veiklą tyrimą ir nustatė, kad 1947 m. gruodžio 3, 4 d. B. J. kartu su „(duomenys neskelbtini)“ būrio partizanais dalyvavo užpuolant Alytaus apskr., (duomenys neskelbtini) vls., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) k. (byloje kai kur (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Įvykio metu žuvo apie 30 žmonių. Patikrinus nužudytųjų asmenų priklausymą sovietiniam-partiniam aktyvui, komunistų partijai ar komjaunuoliams, bendradarbiavimą su NKGB (MGB) struktūromis, buvo nustatyta, kad iš nužudytųjų asmenų tik J. N., A. s., gimęs (duomenys neskelbtini), A. M., S. s., gimęs (duomenys neskelbtini), V. M., S. s., gimęs (duomenys neskelbtini), J. Ž. priklausė sovietiniam-partiniam aktyvui bei buvo lojalūs sovietų valdžiai. Pareiškime pažymima, kad nužudytoji A. R. buvo 1945 metais žuvusio „Kunigaikščio Kęstučio“ partizanų būrio nario V. R. motina, ji nepriklausė sovietiniam-partiniam aktyvui (T. 1, b. l. 73, 96, 258; T. 3, b. l. 116). Be to, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras savo išvadoje pažymėjo, kad B. J. buvo Lietuvos SSR MVD/MGB slaptas bendradarbis, slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, ir nuo 1945 m. rugsėjo 4 d. iki 1947 m. balandžio mėn. reguliariai teikdavo žinias MVD Alytaus skyriui, nors vertingos agentūrinės informacijos šios žinios neturėjo (LYA F. K-1, ap. 58, b. 43613/3, st. b. l. 190-2, 190-3, 190-4, 190-10; f. V-5, ap. 1, b. 15940, 1.6). Prokuroras teigia, kad, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, jog Lietuvos Respublikos 1990 m. gegužės 2 d. Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymas B. J. buvo pritaikytas netinkamai, t. y. pažeidžiant sprendimo priėmimo metu galiojusios šio įstatymo redakcijos 2 straipsnio nuostatas, numačiusias, kad šio įstatymo 1 straipsnio nuostata (dėl pilietinių teisių atkūrimo) netaikoma asmenims, dalyvavusiems darant genocido nusikaltimus, taip pat beginklių civilių žmonių žudynėse ir kankinimuose. Šios įstatymo redakcijos 2 straipsnio nuostatos iš esmės atitinka 2008 m. lapkričio 13 d. šio įstatymo redakcijos 2 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Generalinio prokuroro prašymas pripažinti netekusiu galios Generalinės prokuratūros 1992 m. kovo 12 d. sprendimą išduoti B. J. teisių atkūrimo pažymėjimą pagrįstas ir tenkintinas.

Kolegija, susipažinusi su archyvine baudžiamąja byla, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvada bei Generalinės prokuratūros papildomo tyrimo medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo vertinti B. J. veiksmų, dalyvaujant baudžiamosiose akcijose 1947 m. gruodžio 3. 4 d. naktį, užpuolant Alytaus r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimus bei sušaudant apie 30 žmonių, kurių dauguma nepriklausė sovietiniam aktyvui, komunistų partijai ar komjaunimui, kaip dalyvavimo „beginklių civilinių žmonių žudynėse ir kankinimuose“. Bylos medžiaga nepaneigti B. J. parodymai, kad užpuolant minėtus kaimus jis dalyvavo ne savo noru, jo dalyvavimas buvo pasyvus – šaudant žmones jis buvo sargyboje, saugojo arklių kinkinius ir išvežė nužudytųjų turtą. Be to, byloje nėra jokių duomenų, ar jis žinojo apie aukų priklausymą ar nepriklausymą sovietiniam aktyvui.

Teisėjų kolegija atmeta byloje esančius NKVD gautus agentūrinius duomenis, kad B. J. baudžiamųjų akcijų metu pats nušovė 10 asmenų. Šie duomenys nepatikrinti ir beverčiai.

Kolegija pripažįsta patikimais bylos duomenis, kad 1947 m. gruodžio 21 d. Alytaus r., (duomenys neskelbtini) k., B. J. pats asmeniškai nužudė A. R. ir dvi jos dukteris. V. Z. (archyvinėje medžiagoje kai kur Z.s) parodė, kad A. R. ir jos dukras nužudė B. J.. Šiame nusikaltime dalyvavo A. V., kuris stovėjo

3

sargyboje. Jis pats įvykio vietoje atsirado atsitiktinai. A. V. parodė, kad jis rogėmis atvežė B. J. į sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, kur B. J. nužudė A. R. ir jos dukteris. Po šūvių B. J. išėjo iš namo, parodė jam pistoletą ir liepė tylėti.

Pats B. J., daug kartų apklausiamas, nuosekliai prisipažino, kad 1947 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) kaime iš pistoleto „Parabellum“ nušovė A. R. ir dvi jos dukteris. Pagal jo parodymus surastas pistoletas, kuris su rastomis įvykio vietoje tūtelėmis buvo tirtas Vilniaus m. milicijos valdybos Techninio tyrimo skyriuje. Ištyrus nustatyta, kad penkios tūtelės, rastos įvykio vietoje, pagal dužiklio pėdsaką buvo iššautos iš tiriamojo pistoleto „Parabellum“. B. J. Ypatingojo pasitarimo sprendimo neskundė.

1957 m. gruodžio 12 d. apklaustas papildomo tyrimo metu, kai buvo tikrinami kitų šioje byloje represuotų asmenų skundai, B. J. visiškai patvirtino anksčiau duotus parodymus ir nurodė nusikaltimo motyvus. Pagal jo parodymus, A. R. žinojo, kad jis yra vežęs apiplėštų šeimų turtą ir galėjo jį įskųsti „čekistams“. Kita vertus, ji galėjo pranešti partizanams, kad jos sūnus partizanas V. R. žuvo todėl, kad buvo jo (B. J.) išduotas „čekistams“. Neva tokį įtarimą jam išsakė pati A. R. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nustatė, kad A. R. buvo 1945 m. žuvusio „Kunigaikščio Kęstučio“ būrio partizano V. R. motina, ji nepriklausė sovietiniam-partiniam aktyvui. A. R. dukterims J. nužudymo metu buvo 15 metų, O. – 8 metai.

Lietuvos Respublikos 1990 m. gegužės 2 d. Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo redakcijos, galiojusios Generalinės prokuratūros sprendimo priėmimo metu, 2 straipsnio nuostata numatė, kad šio įstatymo 1 straipsnis (dėl pilietinių teisių atkūrimo) netaikomas asmenims, dalyvavusiems darant genocido nusikaltimus, taip pat beginklių civilinių žmonių žudynėse ir kankinimuose. Minėtos įstatymo redakcijos 2 straipsnio nuostatos atitinka 2008 m. lapkričio 13 d. šio įstatymo redakcijos 2 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kolegija, įvertinusi tai, kad B. J., būdamas pasipriešinimo okupaciniam režimui kovų dalyvis, partizanų būrio „Kunigaikštis Kęstutis“ ryšininkas, nužudė beginkles A. R. ir dvi jos dukteris – 15 metų J. bei 8 metų O., daro išvadą, kad jam Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymas pritaikytas nepagrįstai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 1990 m. gegužės 2 d. Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo (2008 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. X-1814 redakcija) 6 straipsnio 6 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 1992 m. kovo 12 d. sprendimą išduoti B. J., S. s., gimusio (duomenys neskelbtini), teisių atkūrimo pažymėjimą Nr. 13/44-91.

Teisėjai

Dalia Bajerčiūtė
Albinas Sirvydis
Antanas Klimavičius