pereiti prie prokuratūros kreipimosi

LYA, F. K-1, ap. 58b, b. 232

Pranešėjas A. Jukna

Byla Nr. 08/26 D
1997 m

NUTARTIS

1997 m. spalio 2 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko J. Riepšo,
teisėjų J. Januškienės ir A. Juknos,
dalyvaujant prokurorei A. Murzienei,
sekretoriaujant D. Šatienei,
teismo posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teikimą pripažinti sprendimą išduoti A. J. teisių atstatymo pažymėjimą netekusiu galios,

NUSTATĖ:

Ypatingojo pasitarimo prie TSR VSM 1948 m. balandžio 12 d. nutarimu A. J., Antano S., gim. 1922 m., pagal RTFSR BK 58-1 str. ir 58-11 str. buvo įkalintas dvidešimt penkeriems metams laisvės atėmimo.

Kaip seka iš Ypatingojo pasitarimo nutarimo, A. J. įkalintas už tai, kad jis 1941 m. liepos mėn. įstojo tarnauti į vokiečių-lietuvių 12-ąjį baudžiamąjį batalioną ir iki 1941 m. spalio mėn. saugojo vokiečių karinius sandėlius, tiltus, kalėjimą ir kitus objektus Kaune, o 1941 m. spalio mėn. bataliono sudėtyje išvyko į Minską, kur iki 1942 m. gruodžio mėn. aktyviai dalyvavo masinėse žydų tautybės žmonių žudynėse, asmeniškai šaudydamas žydus.

Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 1990 m. gruodžio 12 d. sprendimu buvo išduotas pažymėjimas Nr. 13/18308-89 apie A. J. reabilitavimą ir teisių atstatymą.

Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras teikime prašo sprendimą dėl pažymėjimo Nr. 13/18308-89 apie teisių atstatymą A. J. išdavimo pripažinti netekusiu galios, kadangi A. J. baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų apie A. J. dalyvavimą žydų tautos genocide.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teikimas tenkintinas.

Kaip matyti iš liudytojų J. V. ir P. S. parodymų, pirmomis vokiečių okupacijos dienomis A. J. įstojo į sukilėlių būrį, o vėliau išvyko į Baltarusiją.

Liudytojų K. A., K. U. ir S. N. parodymais nustatyta, kad A. J. tarnavo 12-ame baudžiamajame batalione ir buvo išvykęs į Minską bei Minsko sritį, kur kartu su visa bataliono sudėtimi dalyvavo žydų tautybės asmenų areštuose ir sušaudyme.

Parengtinio tardymo metu ir pats A. J. prisipažino savanoriškai įstojęs į vokiečių-lietuvių 12-ąjį baudžiamąjį batalioną ir dalyvavęs sušaudant žydų tautybės asmenis 1942 m. žiemą netoli Minsko.

Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti šių įrodymų patikimumu.

Todėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 1990 m. gruodžio 12 d. sprendimas išduoti pažymėjimą Nr. 13/ 18308-89 dėl teisių atstatymo A. J. yra nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 1990 m. gegužės 2 d. (su 1995 m. rugsėjo 28 d., 1995 m. spalio 31 d., 1996 m. liepos 4 d. ir 1996 m. lapkričio 28 d. įstatymų papildymais) įstatymo 2 str., 5 str. ir 6 str., teisėjų kolegija

NUTARĖ:

Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 1990 m. gruodžio 12 d. sprendimą išduoti pažymėjimą Nr. 13/133034-89 dėl teisių atstatymo A. J. pripažinti netekusiu galios.

Teisėjų kolegijos nutartis galutinė.

Kolegijos pirmininkas J. Riepšas

Teisėjai
J. Januškienė
A. Jukna

=================

Prokuratūros kreipimasis

LIETUVOS RESPUBLIKOS
GENERALINĖ PROKURATŪRA

TEIKIMAS
1997-09-10 Nr. 13/18308-89

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui p. A.Kūriui

Dėl A. J. 1990 12 12 išduoto reabilitavimo pažymėjimo pripažinimo netekusiu galios

A. J., Antano S., gim. 1922 m. Ypatingojo pasitarimo prie VSM 1948 m. balandžio 12 d. nutarimu buvo įkalintas pagal tuo metu galiojusio BK 58-1a ir 58-11 str. laisvės atėmimu 25 metams.

A. J. buvo įkalintas už tai, kad 1941 m. liepos mėn įstojo tarnauti į vokiečių – lietuvių 12-ąjį baudžiamąjį batalioną. Iki 1941 m. spalio mėn. Kaune saugojo karinius sandėlius, tiltus, kalėjimą ir kt. objektus. 1941 m. spalio mėn. kartu su batalionu išvyko į Minską ir iki 1942 m. gruodžio mėn. Minsko srityje aktyviai dalyvavo masinėse žydų tautybės žmonių žudynėse. Šaudė visos 4-os 12-tojo bataliono kuopos. Per dieną sušaudė apie 1000 žmonių. Žydus šaudė ir asmeniškai A. J.

Pagal S. J. prašymą Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 1990 m. gruodžio mėn. 12 d. A. J. reabilitavo ir išdavė teisių atstatymo pažymėjimą Nr. 13/18308-89.

Tačiau byloje yra pakankamai įrodymų apie A. J. dalyvavimą žydų tautos genocide.

Todėl A. J. Lietuvos Respublikos 1990 m. gegužės 2 d. Įstatymas „Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo“ taikytas nepagrįstai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1995 m. rugsėjo mėn. 28 d. [sic] Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo“ pakeitimo ir papildymo,
prašau:
Pripažinti netekusiu galios ankstesnį sprendimą išduoti A. J. teisių atstatymo pažymėjimą.

Priedas: byla Nr. P-17532 Ln

Generalinis prokuroras
vyriausiasis valstybinis
justicijos patarėjas

K.Pėdnyčia