Šis puslapis skirtas susisteminti šiame tinklaraštyje kartas nuo karto skelbiamiems dokumentams, pamąstymams ir nuomonėms apie pokarį – antrosios sovietų okupacijos periodą, kurį pats vertinu anaiptol ne vienareikšmiškai. Dalis šių puslapių skirta mano seneliams ir tetai, kuriuos 1946 m. lapkričio 11 d. nužudė partizanai, atminti.
Jurgis Jurgelis straipsnyje „Partizaninio karo veiksmų metu“ aprašo žmogų, kurio tėvus nužudė partizanai, žingsnius siekiant kažkaip susidraugauti su sava istorija ir savo skausmu, ir po to labai taikliai pastebi:
Bet jis turi savo požiūrį į istorinius įvykius ir į tam tikrus istorijos vietinio pobūdžio veikėjus. Tai nenuostabu. Turbūt kiekvienas, kurio tėvai, vaikai, seneliai ir pan. kur nors ir kieno nors buvo sušaudyti, sudeginti, sušaldyti, badu numarinti ar kitaip nukankinti, turi savo požiūrį istoriją ir tos istorijos didesnius ar mažesnius veikėjus. Ir to požiūrio niekas nepakeis.
Tai – iš dalies ir mano perspektyva. Čia rašydamas aš bandau susidraugauti, susigyventi su ta istorija.
Įrašai, kurie susiję su šia tema, paprastai yra pažymėti žymomis: