Temos Archyvai: bendra

Viskas ir apie viską

Genocido objekto apibrėžimų skirtumai Baudžiamajame kodekse ir Genocido konvencijoje

Beskaitant Tribunolo buvusiai Jugoslavijai dokumentus ir lyginant juos su Lietuvos teismų sprendimais į akis krito ganėtinai reikšmingas skirtumas tarp genocido nusikaltimo apibrėžimų mūsų Baudžiamajame kodekse ir apibrėžimo Genocido konvencijoje. Yra dar ir papildomas skirtumas tarp Genocido konvencijos teksto lietuvių ir anglų, rusų kalbomis (autentiškais tekstais laikomi konvencijos tekstai kinų, anglų, prancūzų, rusų ir ispanų kalbomis).

Jei Lietuvos BK tekste genocidu laikomas žmonių, priklausančių tam tikroms grupėms, naikinimas, tai iš Genocido konvencijos teksto matyti, kad genocido nusikaltimo objektas yra grupė, nors konkrečios nusikalstamos veikos ir vykdomos grupės narių atžvilgiu. BK nurodoma, jog genocidas kvalifikuotinas, kai yra siekiama sunaikinti „visus ar dalį žmonių“, priklausančių tam tikrai grupei, tuo tarpu Genocido konvencijoje pabrėžiama, kad genocidu siekiama sunaikinti „kokią nors … grupę“. Iš angliško ir rusiško (dviejų iš oficialiųjų šios konvencijos kalbų) tekstų matyti, kad genocido siekis yra sunaikinti grupę „kaip tokią“ (angl.: „group, as such“, rus.: „группу как таковую“) (platesnes citatas ir nuorodas į šaltinius rasite po šiuo tekstu). Keista, kad ši frazė, kuri buvo detaliai aptarta rengiant genocido konvencijos tekstą, nepateko nei į oficialų konvencijos teksto vertimą į lietuvių kalbą, nei į BK apibrėžimą. Toliau skaityti Genocido objekto apibrėžimų skirtumai Baudžiamajame kodekse ir Genocido konvencijoje

Bylos IX. EŽTT sprendimo Vasiliausko byloje ištraukų vertimas (su komentarais)

EŽTT interneto svetainės fragmentas

(Taip pat skaitykite mano straipsnį Bernardinuose: V. Vasiliausko byla ir jos reikšmė istorinio teisingumo paieškoms Lietuvoje.)

Tinklaraščio skaitytojų dėmesiui siūlau Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą atskirų dalių vertimą su komentarais. Žinoma, šios ištraukos savaime yra labai skurdus būdas susipažinti su tekstu, tačiau viso teksto lietuvių kalba teks, turbūt, ilgokai palaukti.  [Papildymas: 2016 m. sausio viduryje sprendimo vertimas į lietuvių kalbą buvo paskelbtas LRV atstovo EŽTT svetainėje].

Tekstas ilgas, o nauda iš skaitymo bus tik tuo atveju, jei tikrai domina šios bylos esmė. Taigi, apsiginkluokite kantrybe ir kavos puodeliu. Arba – verskite kitą puslapį.

Žiniasklaidoje buvo įvairiausių sprendimo interpretacijų, daugelis jų buvo pateiktos ne profesionalių teisininkų. Kas link teisininkų komentarų, Konstitucinio Teismo pirmininkas sakė, kad šis EŽTT sprendimas niekuo nesiskiria nuo Konstitucinio Teismo sprendimo. Jis, o taip pat – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, teigė, kad sprendimas  visiškai neužkerta kelio ateityje kvalifikuoti MGB veiksmų prieš partizanus kaip genocido (žr. radijo laidos „60 minučių“ 2015 m. spalio 21 d. įrašą, nuo 5 iki 15 minutės). Atsižvelgdamas į šias, manau, vargu ar pagrįstas, interpretacijas bandysiu paaiškinti EŽTT sprendimo tekstą. Toliau skaityti Bylos IX. EŽTT sprendimo Vasiliausko byloje ištraukų vertimas (su komentarais)

Bylos V. Pastabos dėl Konstitucinio Teismo išaiškinimo sovietinio genocido klausimu

Konstitucinis Teismas 2014 m. šaltinis: www.lrkt.lt
Konstitucinis Teismas 2014 m. šaltinis: www.lrkt.lt
Kovo 18 dieną paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl praplėstos Lietuvos Baudžiamajame kodekse 99 straipsnyje esančios genocido sampratos atitikimo Konstitucijai turėtų išjudinti bent dalį šiuo metu beviltiškai įstrigusių bylų dėl Lietuvos pokario pasipriešinimo dalyvių kaip politinės grupės genocido.

Ko aš tikėjausi laukdamas šio KT nutarimo? Na, visų pirma, kad nekonstituciniu bus pripažinta normos dėl genocido – pagal lietuviškąjį jo apibrėžimą – galiojimas atgaline tvarka. Tai tik tiek. Tokia apimtimi KT ir tegalėjo pasisakyti. Tiesa, jo buvo užklausta, ar pats genocido sąvokos praplėtimas Lietuvos BK kartais neprieštarauja Konstitucijai, tačiau, žinant užsienio šalių praktiką, tai neatrodė labai tikėtina. Bet bendrai imant kontekstą, Lietuvoje vykstančias bylas, kuriose asmenys, dalyvavę organizuojant ir vykdant pokario antipartizanines priemones ir represijas kaltinami genocido vykdymu, laukiu, kada į šią sritį sugrįš bent kiek sveiko proto. Kada prokuratūra ir teismai liausis pripaišyti genocido kaltinimą asmenims, kurie persekiojami išskirtinai dėl dalyvavimo antipartizaninėse operacijose, ir sutelks daugiau dėmesio į tas bylas, kuriose yra įtariamųjų realiais nusikaltimais žmonijai ir karo nusikaltimais. Mano galva, antipartizaninės priemonės yra neišvengiamos okupuotoje teritorijoje, ir tol, kol jos vyksta nepažeidžiant tarptautinės teisės normų, jas reikėtų priimti kaip neišvengiamą blogį… Už pačią okupaciją yra atsakinga okupuojanti vyriausybė, o ne jos kareiviai ir parankiniai…

KT pasisakė kaip ir tikėjausi dėl išplėstinės genocido sampratos taikymo atbuline tvarka. Tačiau ties tuo nesustojo. Bet ar pasitarnaus tos ilgos papildomos KT nutarimo teksto dalys situacijos su „genocido bylom“ normalizavimui? Nesu tikras.

Grįžkime prie teksto. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad BK 99 straipsnis, nustatantis platesnę nei 1948 m. Genocido konvencijos genocido sampratą (…) neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Šią žinią akcentavo KT savo pranešime spaudai, ją išplatino pagrindinės žiniasklaidos priemonės, kaip viena skelbusios, kad KT nuomone, sovietinius nusikaltimus galima laikyti genocidu. Tokia politiškai teisinga, politiškai teisingu būdu pateikta žinia.

Gerokai mažiau dėmesio susilaukė kita šio nutarimo dalis, kurioje pripažįstama, kad ta BK norma, kuri leidžia teisti asmenis už genocidą, jei genocidas suprantamas lietuviška, praplėstąja prasme (už siekį sunaikinti nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę, kaip teigia konvencija, bet – ir socialinę bei politinę grupę), kuris įvyko prieš šios normos atsiradimą Lietuvos teisėje, pripažįstama neatitinkančia Konstitucijos. Toliau skaityti Bylos V. Pastabos dėl Konstitucinio Teismo išaiškinimo sovietinio genocido klausimu

Gal kam reikia keturkojo draugo?

Laukiam šeimininko
Laukiam šeimininko

Aukščiau nuotraukoje – vienas iš trijų šuniukų (visi vyrukai :), kurie gimė ir pusantro mėnesio gyveno prie mano namų, gretimame sodo sklype. Būtų labai gaila, jei juos pražudytų artėjanti žiema. Gal kas norėtų tokį laikyti? Mama ūgio maždaug iki kelių man, tad vargu ir ar šitie mažyliai augs didesni.

Šiandien su žmona ir dukra išėjom laukan, visus nufotografavome (kas buvo ne itin paprasta, – labai jau jie judrūs). Iš štai siūlau visiems pasižiūrėti į tas nuotraukas.

Taigi, ar reikia kam keturkojo kiemsargių veislės draugo, ar sargo? Toliau skaityti Gal kam reikia keturkojo draugo?

Kaip konvertuoti *.avi failą į DVD formatą?

Toks klausimas man neseniai kilo pažįstamiems paprašius įrašyti vaikišką filmuką į diską jų vaikui taip, kad būtų galima žiūrėti per jų DVD leistuvą. O jų leistuvas senovinis, nepalaiko ko gero mpeg4 formato ir *.avi failų, įrašytų į diską, jame pasižiūrėti negalima…

Viską darysiu komandų eilutės priemonėmis – gal iš tingėjimo (kam ieškoti tų grafinių programų? Mokėti už jas nesiruošiu), o ir dėl patogumo (tas aspektas labiau pasijaučia, kai reikia tokias pačias užduotis atlikti pakartotinai). Įrankiai elementarūs bet kuriam Linux distributyvui: ffmpeg failų konvertavimui, „dvdauthor“ dvd gaminimui, ir „mkisofs“ dvd *.iso atvaizdo sukūrimui. Toliau skaityti Kaip konvertuoti *.avi failą į DVD formatą?