Žymų Archyvai: teisė

„Įkaitų byla“: okupanto ir okupuotos šalies gyventojų pareigos bei partizanų teisės pagal tarptautinę teisę

List indictment
Wilhelmui Listui perduodamas kaltinamasis aktas vad. „Įkaitų byloje“
Besiskaitinėdamas istorinius šaltinius, susijusius su II pasaulinio karo ir pokario metais, sustojau ties Nurembergo procesais. Dalis jų buvo tarptautiniai, dalis – nacionaliniai. Pvz., JAV karo tribunolas Nuremberge, JAV okupuotoje zonoje, 1947-48 m. teisė vokiečių generolus už karo nusikaltimus Graikijoje, Jugoslavijoje ir Norvegijoje. Šis procesas išgarsėjo kaip „Įkaitų byla“, nes vokiečių karinės pajėgos imdavo civilius įkaitus ir juos šaudydavo, jei gyventojai ir partizanai neatsisakydavo sabotažo. Įkaitų ėmimas ir šaudymas, beje, buvo pripažintas praktika, savaime nepažeidžiančia to meto karo teisės ir papročių, nors tai ir turėjo būti visiškai kraštutinė teritorijos pacifikavimo priemonė išnaudojus visas kitas galimybes. Bet apie įkaitų klausimą – gal kitą kartą, nors tie tribunolo svarstymai ir yra šokiruojantys (bent jau žiūrint iš šiandienos perspektyvos).

Užtat atrodo, kad per visą II pasaulinio karo istoriją ir iki pat 1949 m. Ženevos konvencijos, po kurios paskelbimo pamažu įsitvirtino humaniškesnės Tarptautinės humanitarinės teisės taisyklės, tik šioje byloje buvo svarstoma, ar žiaurus vokiečių kariuomenės elgesys su partizanais atitiko to metų karo teisę. Būtent šį tribunolo aptartą klausimą ir noriu šiuo įrašu paviešinti. Lietuviškai. Vokiečių kareiviai dažniausiai sučiuptus Jugoslavijos ir Graikijos partizanus šaudydavo vietoje. Šiuo metu toks elgesys su belaisviais, manau, būtų laikomas karo nusikaltimu pagal Tarptautinę humanitarinę teisę; o kaip buvo tuomet? Toliau skaityti „Įkaitų byla“: okupanto ir okupuotos šalies gyventojų pareigos bei partizanų teisės pagal tarptautinę teisę

ETPA apie kreacionizmo dėstymo švietimo sistemoje pavojus

Ne per seniausiai daviau interviu laidai „Labas rytas“ apie kreacionizmą – kai kurių krikščionių įsitikinimą, kad Biblija pirmojoje knygoje aprašo pasaulio sukūrimo procesą pažodžiui, kad pateikiamas aprašymas – faktinis sukūrimo proceso aprašymas. Šiam įsitikinimui pagrįsti ieškoma ir mokslinių argumentų.

Atsimenu, kadaise skaičiau Henry H. Morriso knygą „The Bible and Modern Science“ – įdomus skaitalas buvo, nors tada nelabai ką išmaniau apie biologijos, geologijos ir kitus paliestus mokslus (ne tai, kad dabar labai gerai nusimanau 🙂

„Labas rytas“ kreacionizmu domėjosi ne be reikalo – šiais metais yra švenčiamas Charleso Darwino, evoliucijos teorijos populiarintojo, 200-asis gimtadienis.

O štai šiandien netyčiom radau Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją „Kreacionizmo švietimo sistemoje pavojai“, kurioje primygtinai raginama vengti kreacionizmo dėstymo mokyklose. Nežinau, kokios paskatos paskatino Asamblėją nagrinėti šią temą. Bet matyt Europoje, kaip ir JAV, būta bandymų kreacionizmą įtvirtinti kaip natūraliosios evoliucijos teorijos alternatyvą. JAV keliose valstijose šie bandymai kuriam laikui buvo pavykę, kol JAV aukščiausiasis teismas neuždraudė dėstyti kreacionizmo, pavadindamas jį grynai religiniu įsitikinimu, neturinčiu mokslo požymių. Toliau skaityti ETPA apie kreacionizmo dėstymo švietimo sistemoje pavojus

Slovėnija ir konferencija apie religijos laisvę

Kėliausi ketvirtą ryto ir kviečiausi taksi, kad už 50 litų iš Krakiškių sodų 16-osios gatvės patekčiau į Vilniaus tarptautinį oro uostą. Patekau. 12 valandą jau buvau Brdo mieste Slovėnijoje, kur keturias dienas dalyvausiu konferencijoje „Teisiniai religijos laisvės aspektai“. Konferenciją organizuoja Slovėnijos Respublikos Vyriausybės įstaiga religinių bendruomenių klausimams spręsti.

Kelionė praėjo ramiai, be jokių nuotykių. Visai netyčiom lektuve greta atsisėdo kaimynė iš namo, kuriame anksčiau gyvenau. Ji, pasirodo, irgi keliauja į Slovėniją, tad net ir nuobodžiauti kelionėje neteko.

Į šią konferenciją vykstu darbovietės – Teisingumo ministerijos – siuntimu.

1 diena.

Pirmieji įspūdžiai puikūs: jau leidžiantis lėktuvui galėjau pasigrožėti Slovėnijos kalnais (čia yra kažkokia Alpių atšaka, kalnų aukštis siekia beveik 3 km). Oras šiek tiek šiltesnis nei Vilniuje ar Varšuvoje. Puiku, Vilniuje jau buvo gerokai per šalta.. Iš kelių greitų persimetimų su viena iš konferencijos organizatorių suprantu, kad slovėnai be galo didžiuojasi savo šalimi ir jos gamta: jūra, ežerais, kalnais, miškais… Ką ir besakysi, yra kuo…

Slovėnijos gamta
Slovėnijos gamta

Oro uoste pasitinka konferencijos organizatoriai, palaukia, kol iš bankomato išsitrauksiu 80 € (kaži, kiek už pačią operaciją bankas pasiims) ir per 15 min nuveža į Brdo esantį viešbutį Kokra. Viešbutis puikus, kaip puiku ir tai, kad jį apmoka konferencijos organizatoriai. Rytoj prasideda tikrieji konferencijos renginiai, tad turėsiu galimybę pasižiūrėti, kur Slovėnijos pirmininkavimo Europos Sąjungai laikotarpiu posėdžiavo Europos Sąjungos Taryba. Konferencijos vieta pasirinkta būtent čia.

Vakare, 19 val (Lietuvoje tuo metu jau 20 val.) – vakarienė, skirta konferencijos svečiams pasibendrauti. Pietauju su senu pažįstamu iš Lietuvos Konstitucinio Teismo, atvykusio į tą pačią konferenciją, ir Amanda Van Eck – Londone veikiančios organizacijos INFORM konsultante. Taip pat pažįstama iš senesnių laikų. Maloniai pasikalbam, apsikeičiam naujienomis – kur kokių religinių judėjimų atsirado, kokios pagrindinės problemos Londone ir Lietuvoje, kiek tai susiję su naujaisiais religiniais judėjimais.

Grįžtu į savo kambarį, laikas miegoti. Tikiuosi užteks ūpo parašyti ir rytoj, ir poryt…