Žymų Archyvai: genocidas

istorija

Apie D. Žalimo svarstymus Pasipriešinimo dalyvių teisinio statuso klausimu

Parašykite komentarą
Baltic Yearbook of International Law, Vol. 11, 2011
Baltic Yearbook of International Law, Vol. 11, 2011

Pasigilinti į dabartinio Konstitucinio Teismo teisėjo Dainiaus Žalimo publikaciją valstybės tęstinumo tema paskatino neseniai pasirodęs Konstitucinio Teismo nutarimas dėl genocido sampratos Lietuvos Baudžiamajame kodekse. Didžioji nutarimo dalis aiškina Tarptautinėje teisėje pripažintą genocido sampratą. Tačiau jame yra ir dvi dalys, kurios nėra tiesiogiai susijusios su teismų ir Seimo narių klausimais.

Viena jų – išsamus „išklojimas“ Lietuvos teisės normų, susijusių su Pokario partizanų statusu: nurodoma, pvz., kad pagal Lietuvos teisės normas jie yra laikomi kariais savanoriais (kombatantais), kad Lietuvos laisvės kovų sąjūdis (pogrindžiui jau gerokai nukraujavus, 1949 m., įsteigta, formaliai visas pogrindžio sritis suvienijusi organizacija) buvo vienintelė teisėta Lietuvos valdžia, kad Lietuvos gyventojų pasipriešinimas sovietų okupacijai laikytinas tautos teisės į savigyną pasireiškimu ir pan. Toliau skaityti Apie D. Žalimo svarstymus Pasipriešinimo dalyvių teisinio statuso klausimu →

istorija

Nusikaltimų žmonijai bylos EŽTT dokumentuose: po atvejį iš Estijos ir Vengrijos

EŽTT posėdžių salė (šaltinis: wikimedia.org)
EŽTT posėdžių salė (šaltinis: wikimedia.org)
Besidomėdamas bylomis, kuriose pokario represijų dalyviai buvo nuteisiami už „genocidą“, pasidomėjau, ir tuo, kaip tokios bylos nagrinėjamos Europos Žmogaus Teisių Teisme (toliau – EŽTT). Pasirodo, skundų iš Lietuvos šia tema šis teismas dar nėra išnagrinėjęs. Tačiau vieną skundą yra gavęs – tai Vytauto Vasiliausko, MGB karininko, nuteisto už dalyvavimą nužudant du partizanus, 2009 m. skundas 2005 m. skundas, kuris 2009 m. buvo komunikuotas Lietuvos Vyriausybei, tačiau byla iki šiol neišspręsta (Apie V. Vasiliausko bylą dar rašysiu šiame tinklaraštyje).

Užtat radau keletą bylų iš Estijos ir Latvijos. Apie įdomiausią Latvijos atvejį – Kononovo bylą – jau esu rašęs (žr. straipsnį Bernardinai.lt portale). Bet labai įdomi buvo Vladimiro Penarto byla, kurią EŽTT 2006-01-24 atmetė kaip akivaizdžiai nepagrįstą (angl. manifestly ill-founded). Bet prieš atmesdamas gan detaliai išaiškino, kodėl – o tai, populiariai kalbant, prilygsta bylos išsprendimui ne pareiškėjo naudai.

Yra ir kita byla, kiek labiau nutolusi nuo Lietuvos – tai sovietinės Vengrijos karininko Jánosas Korbely, praėjusiame dešimtmetyje nuteisto už nusikaltimus žmonijai malšinant 1956 m. sukilimą Vengrijoje, byla. Toliau skaityti Nusikaltimų žmonijai bylos EŽTT dokumentuose: po atvejį iš Estijos ir Vengrijos →

istorija

Bylos I. K. Kurakinas, P. Bartaševičius, J. Šakalys; pirmieji, nuteisti už genocidą

Komentarų: 5

Kirilos Kurakino ir jo stribų būrio narių – Petro Bartaševičiaus ir Juozo Šakalio – byla, kurioje nuosprendis priimtas 1998-12-02, buvo pirmoji, kurioje asmenys buvo nuteisti už nusikaltimus žmonijai Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Be šio fakto, Ji svarbi keliais aspektais:

  1. joje pirmą kartą buvo „išplauta“ genocido sąvoka teismų lygmenyje; ši sąvoka vėliau „išskydo“ dar labiau;

  2. joje buvo kai kurių abejotinų dokumentų interpretacijų bandant pagrįsti kaltinimą, kad stribų būriai buvo suformuoti būtent genocidui vykdyti;

  3. joje buvo abejotinų nustatytų faktinių aplinkybių interpretacijų, įžvelgiant kai kurių teisiamųjų motyvus ten, kur juos įžvelgti, mano subjektyviu vertinimu, būtų sunkoka.

Bet pradėkime nuo pačios istorijos. Su teismo nuosprendžiu, apeliacinės ir kasacinės instancijos sprendimais galite susipažinti čia. Toliau skaityti Bylos I. K. Kurakinas, P. Bartaševičius, J. Šakalys; pirmieji, nuteisti už genocidą →