Temos Archyvai: istorija

Agentas smogikas gali gauti 7 metus kalėjimo už partizanų žudymą

Delfi.lt šiandien rašo, kad buvęs agentas smogikas Merkelis Bulatovas, dalyvavęs Lietuvos partizanų likvidavimo operacijose, nuteistas už genocidą Vilniaus apygardos teisme.

Apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad M. Bulatovas pokario metais veikė grupėje su Lietuvos TSR Valstybės saugumo ministerijos agentais. Iš archyvinių dokumentų pavyko sužinoti, kad M. Bulatovas apsimetė Lietuvos partizanu ir dalyvavo 1952-1953 metais Ignalinos ir Švenčionių rajone sušaudant devynis Lietuvos partizanus. Nustatyta, kad 1952-ųjų vasarą jis drauge su kitais agentais-smogikais, apsimetęs Lietuvos partizanu, Ignalinos rajone keletą kartų buvo susitikęs su į susitikimą iškviestais „Vytauto“ apygardos partizanais. Susitikimų metu vieni Lietuvos partizanai buvo nužudyti, kiti – suimti ir perduoti Pabaltijo kariniam tribunolui. Taip pat buvo nustatyta, kad M. Bulatovas kartu su kitais agentais dalyvavo ir 1953-ųjų pavasarį Švenčionių rajone vykusiame dviejų Lietuvos partizanų nužudyme. MGB agentu-smogiku M. Bulatovas buvo nuo 1952-ųjų pavasario iki 1960-ųjų. Tiesa, prieš tai, 1942-1952 metais jis priklausė kovai su Lietuvos partizanais suburtam vadinamajam liaudies gynėjų būriui ir buvo vado pavaduotoju.

Toliau skaityti Agentas smogikas gali gauti 7 metus kalėjimo už partizanų žudymą

„Įkaitų byla“: okupanto ir okupuotos šalies gyventojų pareigos bei partizanų teisės pagal tarptautinę teisę

List indictment
Wilhelmui Listui perduodamas kaltinamasis aktas vad. „Įkaitų byloje“
Besiskaitinėdamas istorinius šaltinius, susijusius su II pasaulinio karo ir pokario metais, sustojau ties Nurembergo procesais. Dalis jų buvo tarptautiniai, dalis – nacionaliniai. Pvz., JAV karo tribunolas Nuremberge, JAV okupuotoje zonoje, 1947-48 m. teisė vokiečių generolus už karo nusikaltimus Graikijoje, Jugoslavijoje ir Norvegijoje. Šis procesas išgarsėjo kaip „Įkaitų byla“, nes vokiečių karinės pajėgos imdavo civilius įkaitus ir juos šaudydavo, jei gyventojai ir partizanai neatsisakydavo sabotažo. Įkaitų ėmimas ir šaudymas, beje, buvo pripažintas praktika, savaime nepažeidžiančia to meto karo teisės ir papročių, nors tai ir turėjo būti visiškai kraštutinė teritorijos pacifikavimo priemonė išnaudojus visas kitas galimybes. Bet apie įkaitų klausimą – gal kitą kartą, nors tie tribunolo svarstymai ir yra šokiruojantys (bent jau žiūrint iš šiandienos perspektyvos).

Užtat atrodo, kad per visą II pasaulinio karo istoriją ir iki pat 1949 m. Ženevos konvencijos, po kurios paskelbimo pamažu įsitvirtino humaniškesnės Tarptautinės humanitarinės teisės taisyklės, tik šioje byloje buvo svarstoma, ar žiaurus vokiečių kariuomenės elgesys su partizanais atitiko to metų karo teisę. Būtent šį tribunolo aptartą klausimą ir noriu šiuo įrašu paviešinti. Lietuviškai. Vokiečių kareiviai dažniausiai sučiuptus Jugoslavijos ir Graikijos partizanus šaudydavo vietoje. Šiuo metu toks elgesys su belaisviais, manau, būtų laikomas karo nusikaltimu pagal Tarptautinę humanitarinę teisę; o kaip buvo tuomet? Toliau skaityti „Įkaitų byla“: okupanto ir okupuotos šalies gyventojų pareigos bei partizanų teisės pagal tarptautinę teisę

Vėl Holokausto tema

Holokaustas Lietuvoje
CNN svetainėje publikuojama nuotrauka: „Lietuvių milicija 1941 m. veda žydų grupę į egzekucijos vietą Paneriuose netoli Vilniaus“
Delfi.lt šiandien cituoja CNN portalo straipsnį apie Holokaustą Lietuvoje – masinį žydų tautybės asmenų naikinimą, kuriame negarbingai sudalyvavo ir lietuviai, o prie kurio įgyvendinimo daugiau ar mažiau prisidėjo ir Laikinoji Lietuvos vyriausybė.

Nesu tikras dėl to, kaip iš tiesų vyko nacių talkininkų holokauste lietuvių baudžiamasis persekiojimas – buvo procesai vilkinami ar nebuvo, bandė prokurorai išvengti atsakomybės juos nuteisiant ar ne. Iš savo aplinkos žinau, kad pasipiktinusių tuo persekiojimu (o taip pat ir S. Wiesenthalio centro veikla) išties būta. Gal L. Donskis ir teisus. O gal prokuratūra tiesiog nesiėmė šių įvykių nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Kas ir nervina nacių karo nusikaltėlių persekiotojus. Ir dėl ko Lietuva negalėjo pasigirti persekiojanti nacių talkininkus… Ir nelabai nori girtis tuo, kad sovietų valdžia Lietuvoje juos ganėtinai sąžiningai persekiojo po karo (nes kartu atliko ir daug „nesąžiningo“ persekiojimo). Toliau skaityti Vėl Holokausto tema

V. Kononovo byla ir jos reikšmė pokario Lietuvos istorijos vertinimui

Bernardinai.lt paskelbė mano straipsnį apie Kononovo bylos reikšmę Lietuvos pokario įvykių vertinimui.

Dar balandžio pabaigoje žiniasklaidoje paskleistas gandas pasitvirtino – Vasilijus Kononovas iš tiesų pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) prieš Latviją. Tai gegužės 17 d. paskelbė EŽTT. V. Kononovas yra buvęs sovietinis partizanas, kuris 1944 m. įvykdė baudžiamąją operaciją Latvijos Mazie Bati kaime, per kurią žuvo 9 civiliai, o 1998 m. Latvijoje suimtas ir 2004 m. nuteistas už šį žygį kaip už karo nusikaltimą. V. Kononovas EŽTT skundėsi, jog jį nuteisė už veiksmus, kurie jų padarymo metu nebuvo nusikaltimas, ir jis negalėjo numatyti, kad bus už tai persekiojamas po 50 metų. 2008 m. EŽTT 7 teisėjų kolegija buvo pripažinusi, kad Latvija V. Kononovą nuteisė pažeisdama prezumpciją „nėra nusikaltimo be įstatymo“ (tiesa, tuomet teisėjų balsai pasiskirstė nedidele persvara – 4 prieš 3), tačiau gegužės 17 d. paskelbtame teismo sprendime EŽTT Didžioji kolegija sprendimą pakeitė pripažindama, kad Latvija teisėtai nuteisė sovietinį partizaną už veiksmus, kuriuos darydamas jis turėjo žinoti, jog daro karo nusikaltimą, ir kad už tai gali būti vėliau teisiamas.

Skaityti visą straipsnį >> (komentuokite, jei nesunku, taip pat bernardinai.lt).

Atnaujinta: viena livejournal blogerė (iš Permės – ten žmonės lietuviškai moka?) pasistengė ir išvertė straipsnį į rusų kalbą: //sulerin.livejournal.com/271945.html. Jį perspausdinau čia. Ačiū!

Kokia pokario istorija turėtų būti dėstoma mokyklose?

Nukentėję nuo Sovietų okupacijos reikalauja platesnio pokario istorijos nušvietimo
Nukentėję nuo Sovietų okupacijos reikalauja platesnio pokario istorijos nušvietimo
Delfi.lt publikuotame straipsnyje „Tremtiniai reikalauja mokyklose plačiau dėstyti apie pokarį“ rašoma apie Vilniuje prie Švietimo ir mokslo ministerijos pirmadienį susirinkusius buvusius Lietuvos politiniai kalinius ir tremtinius bei jų reikalavimus Švietimo ir mokslo ministerijai atkreipti dėmesį į esą netinkamą ir pernelyg menką šalies moksleivių mokymą apie Lietuvos partizaninį bei rezistencinį periodą.

Klausimas, kaip jie įsivaizduoja tą švietimą? Manau visiems reikia žinoti savo istoriją, bet bijau, kad tai darant pagal vienos, nukentėjusiųjų interesų grupės prašymą ir istorija bus papasakota tik iš vienos pusės.

Nes antai straipsnyje „Reikalauja teismų padorumo“ rašoma, kad pasipriešinimo okupacijai organizacijų darbo grupės nariai teigė, kad teismai bei prokuratūra žemina Lietuvos partizanus. Tačiau aprašomi prokuratūros ir teismų veiksmai greičiau nešališki ir objektyvūs: iš partizanų ir kitų rezistencijos dalyvių, prašančių reabilitacijos, reikalaujama, kad jie nebūtų padarę nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų veikdami su ginklu prieš sovietų valdžią. Toliau skaityti Kokia pokario istorija turėtų būti dėstoma mokyklose?

Kononov pralaimėjo bylą prieš Latviją? Iš tiesų pralaimėjo!

[Papildyta 2010-05-17]:Šiandien tai – jau nebe gandas. Teismas paskelbė, kad vykdydama baudžiamąjį persekiojimą prieš Kononov Latvija nepažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio. Žr. teismo pranešimą spaudai, sprendimą, ir Lietuvos žiniasklaidos pranešimą tuo klausimu. Vakare turėsiu ką veikti – skaitysiu sprendimą (tarsi ir šiaip nebūtų ką veikti :).

Kononov_advokatas_ir_ginamasis
Teismo posėdyje kalba Kononovo advokatas
Toks gandas šiomis dienomis pasklido tariamai nutekėjus informacijai iš Europos žmogaus teisių teismo sekretoriato. Gandą skubiai paskleidė Rusijos (ir Vakarų) žiniasklaidos priemonės. Oficialiai teismo sprendimas turi būti skelbiamas gegužės 17 dieną – beveik už dviejų savaičių. Pats teismo posėdis įvyko beveik prieš metus – 2009 m. gegužės 20 d. Štai čia galite susipažinti su minėto teismo posėdžio medžiaga.

Kas gi yra tas Vasilij Kononov, ir kokią reikšmę jo bylos sprendimas turės Lietuvai?

Vasilij Kononov – buvęs raudonasis partizanas, po karo gavęs ne vieną SSSR apdovanojimą, didžiojo tėvynės karo didvyris. 1944 m., frontui artėjant prie Latvijos, jo vadovaujamas būrys surengė baudžiamąją akciją prieš kaimiečius Mazie Bati kaime. Kaimiečiai, atrodo, buvo išdavę vokiečiams raudonųjų partizanų būrį prieš keletą mėnesių. Tariamai trys moterys užliūliavo daržinėje besislepiančių partizanų budrumą, o vyrai pranešė apie partizanų buvimo vietą vokiečių įgulai gretimame kaime. Toliau skaityti Kononov pralaimėjo bylą prieš Latviją? Iš tiesų pralaimėjo!