Temos Archyvai: istorija

Kononov pralaimėjo bylą prieš Latviją? Iš tiesų pralaimėjo!

[Papildyta 2010-05-17]:Šiandien tai – jau nebe gandas. Teismas paskelbė, kad vykdydama baudžiamąjį persekiojimą prieš Kononov Latvija nepažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio. Žr. teismo pranešimą spaudai, sprendimą, ir Lietuvos žiniasklaidos pranešimą tuo klausimu. Vakare turėsiu ką veikti – skaitysiu sprendimą (tarsi ir šiaip nebūtų ką veikti :).

Kononov_advokatas_ir_ginamasis
Teismo posėdyje kalba Kononovo advokatas
Toks gandas šiomis dienomis pasklido tariamai nutekėjus informacijai iš Europos žmogaus teisių teismo sekretoriato. Gandą skubiai paskleidė Rusijos (ir Vakarų) žiniasklaidos priemonės. Oficialiai teismo sprendimas turi būti skelbiamas gegužės 17 dieną – beveik už dviejų savaičių. Pats teismo posėdis įvyko beveik prieš metus – 2009 m. gegužės 20 d. Štai čia galite susipažinti su minėto teismo posėdžio medžiaga.

Kas gi yra tas Vasilij Kononov, ir kokią reikšmę jo bylos sprendimas turės Lietuvai?

Vasilij Kononov – buvęs raudonasis partizanas, po karo gavęs ne vieną SSSR apdovanojimą, didžiojo tėvynės karo didvyris. 1944 m., frontui artėjant prie Latvijos, jo vadovaujamas būrys surengė baudžiamąją akciją prieš kaimiečius Mazie Bati kaime. Kaimiečiai, atrodo, buvo išdavę vokiečiams raudonųjų partizanų būrį prieš keletą mėnesių. Tariamai trys moterys užliūliavo daržinėje besislepiančių partizanų budrumą, o vyrai pranešė apie partizanų buvimo vietą vokiečių įgulai gretimame kaime. Toliau skaityti Kononov pralaimėjo bylą prieš Latviją? Iš tiesų pralaimėjo!

Tomas Venclova apie lietuvių dalyvavimą žydų genocide

Pastaruoju metu nemažai skaičiau apie Lietuvoje vykusį žydų genocidą. Liūdni faktai, ypač – kai kurių lietuvių policijos batalionų veiksmai. Štai neseniai Bernardinai.lt paskelbė gan išsamų straipsnį apie šiuos batalionus. Ne itin gražiai pasirodė ir laikinoji Lietuvos vyriausybė, 1941 m. po sukilimo keletą mėnesių veikusi Kaune. O štai šiandien pasižiūrėjau Bernardinai.lt publikuotą pokalbį su Tomu Venclova apie Lietuvos poziciją žydų genocido atžvilgiu.

Siūlau ir kitiems pasižiūrėti.


Tomas Venclova apie holokausta Lietuvoje
Uploaded by zilv99. – News videos from around the world.

„Vanagai iš anapus“

Porą dienų bevažiuodamas autobusu skaitinėju knygiūkštę „Vanagai iš anapus“ – tikriausią sovietinės propagandos šedevrą apie pokario rezistenciją. Knygelė nuskaityta, sutrinta – net ir viršelio originalaus nebėra. Trūksta ir kai kurių puslapių, bet aš ir taip neturiu noro skaityti ją nuo viršelio iki viršelio. Mama iš kažkur ištraukė, pati nežinia iš kur gavusi – sako, ten rašo apie tą patį Lukšą, kuris figūruoja filme „Vienui vieni“.

Knygelė išleista 1961, Valstybinėṡ grožinė̇s literatūros leidyklos (Vilnius), autorius – Menašas Chienas, nors atrodo, čia būta autorių kolektyvo. Knygelė, pasak Bernardo Gailiaus, pasirodė pirmosios KGB organizuotos propagandos kampanijos apie pokario rezistenciją metu. Na ir iš turinio tiesiog šviečia, kad šios knygos tikslas – propagandinis (o gal – antipropagandinis), nes joje labai jau stengiamasi apjuodinti pagrindinio veikalo apie partizanus, išleisto vakaruose, autorių Juozą Lukšą „Daumantą“. O taip pat – kitus rezistencijos dalyvius, užsienio pogrindines organizacijas.

Toliau skaityti „Vanagai iš anapus“

V. Landsbergis apie ginkluotą pasipriešinimą okupacijos atveju

Vienas populiariausių pasaulyje šaunamųjų ginklų: rusiškas „kalašnikov AK-47“ *

Šiandien Delfi.lt spausdina straipsnį apie prof. V. Landsbergio kalbą Mykolo Romerio universitete vasario 16-osios reikšmės klausimu.

Man pasirodė įdomios jo mintys ginkluoto pasipriešinimo okupacijos atveju tema. Atsakydamas į studento klausimą, ar imtųsi vadovauti ginkluotai rezistencijai, V. Landsbergis sakė:

„Aš nežinau, ar aš pats imčiausi vadovauti partizanų pasipriešinimui, gal atsirastų kitų žmonių. (…) Galbūt aš būčiau už tai kaip ir Sausio 13-osios naktį tokiomis aplinkybėmis, kai paskelbėme AT atsišaukimus, įrašus į vaizdo juostas, kad kai mūsų nebus, žmonės galėtų namuose klausytis, kaip reikia elgtis okupacijos sąlygomis“.

Toliau skaityti V. Landsbergis apie ginkluotą pasipriešinimą okupacijos atveju

Niekas nenorėjo mirti

Ar tikrai „gatavas“? Partizanas „Apuokas“, naktį nušovęs pirmininką

Ilgąjį savaitgalį su žmona pagaliau peržiūrėjome Lietuvos kino klasika tapusį 1965 m. Vytauto Žalakevičiaus filmą „Niekas nenorėjo mirti“. Sunkiai sekėsi žmoną, lietuviškos klasikos nemėgstančią, įtikinti sėsti ir peržiūrėti šį DVD. Pats, tiesa, irgi ne klasikos mėgėjas, bet ne to ir ieškojau. Kine vaizduojama pokario partizanų kova su okupantais ir kolaborantais, o pastaroji tema mane pastaruoju metu labai traukia ir jaudina. Tiesa, filmą kuriant jis buvo suprantamas kitaip, – kaip vaizduojantis kaimo kovą su ramybės drumstėjais „buržuaziniais nacionalistais“. Kaži, ar tik nebus taip, kad abi versijos turi po didelį gabalą tiesos.

Toliau skaityti Niekas nenorėjo mirti

1946-ųjų ruduo

Jau antrą mėnesį narstau ne per seniausią Lietuvos istoriją. Vadinamąjį pokarį, nors kai kas sakytų, kad tebevyko karas. Susidomėjau maždaug tuo metu, kai teismui buvo atiduota Marijono Misiukonio, dalyvavusio likviduojant „paskutinįjį Lietuvos partizaną“ byla. Pirmasis atkurtosios Lietuvos Vidaus reikalų ministras, kaip žinia, yra kaltinamas genocidu. Ta proga bernardinai.lt spausdino V. Zaborskaitės ir A. Sakalo straipsnius – puikias ir jautrias tos situacijos analizes… O kiek daugiau nei prieš pusmetį keletas Seimo narių buvo siūlę kriminalizuoti „partizanų šmeižimą“, pvz., vadinant juos banditais…

Bet žinoma, ne dėl abstrakčių ginčų susidomėjau šia tema. 1946 m. lapkričio 15 d. naktį nuo partizanų šūvių Šiaulių apskrities Stačiūnų valsčiaus Dimaičių kaime žuvo mano seneliai Konstancija ir Stasys Žolpiai bei jų 16-metė duktė, mano teta, Stasė… Neseniai mačiau jų laidotuvių nuotrauką – stovi kunigas, karstai, o ant vainiko – užrašas „tragiškai žuvusi nuo banditų rankos…“ Ar tokias nuotraukas teks slėpti?

Dabar, stebėdamas savo vaikus ir tai, kaip jie myli savo senelius, kokie jie jiems svarbūs, vis galvoju, ką aš praradau dėl tos tragedijos.. Ką, visų pirma, prarado mano mama, užauginta tetos ir sesers? Bandant aplinkiniams papasakoti, ką aš taip atsidėjęs tyrinėju, iš akių nenorom pradeda byrėti ašaros… Toliau skaityti 1946-ųjų ruduo