Žymų Archyvai: religijos laisvė

ET Parlamentinėje Asamblėjoje „prancūziškas“ požiūris į „sektas“ nesulaukė paramos

Europos Tarybos Parlamentinė AsamblėjaEuropos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje balandžio 10 diena buvo istorinė. Dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos buvo sustabdytos Rusijos delegacijos teisės balsuoti, o Rusija pagrasino pasitrauksianti iš absoliučią daugumą Europos šalių vienijančios Europos Tarybos organizacijos. Gal todėl, o gal ir dėl kitų priežasčių, gerokai mažiau dėmesio sulaukė Prancūzijos parlamentaro Rudy Salles pranešimas ir siūloma rezoliucija, kurios tikslas buvo eksportuoti prancūziškąją prieš daugelį naujųjų religinių mažumų nukreiptą politiką į visas Europos Tarybos šalis. Toliau skaityti ET Parlamentinėje Asamblėjoje „prancūziškas“ požiūris į „sektas“ nesulaukė paramos

Apie bažnyčių turto nacionalizaciją ir paliktas teises naudotis kai kuriuo turtu

Pastebėjau, kad viešai nėra pateikiama daug informacijos apie tai, kaip vyko religinių bendruomenių turto nacionalizacija sovietmečiu.

Kadangi taip jau gavosi, kad susirinkau tuo klausimu dokumentus, paviešinsiu juos čia.

Nacionalizacija vyko chaotiškai ir iki 1948 m. sprendimų, turbūt taip pat ir remiantis tam tikrais „Liaudies Seimo“ ar pirmosios sovietinės Lietuvos vyriausybės priimtais teisės aktais, tačiau tik 1948 m. buvo priimti oficialūs sprendimai dėl visų religinėms bendruomenėms priklausiusių pastatų.

Visų pirma, buvo priimtas įsakas dėl nacionalizavimo (atsisiųsti skenuotą pdf, dokumento šaltinis – Lietuvos centrinis valstybės archyvas, F. R-758, ap. 2, b. 27, l.157):

          LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS 
             AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO 
                        Į S A K A S 
    DĖL MALDOS NAMŲ IR VIENUOLYNŲ PASTATŲ, O TAIP PAT DĖL
   RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ NACIONALIZAVIMO

Toliau skaityti Apie bažnyčių turto nacionalizaciją ir paliktas teises naudotis kai kuriuo turtu

Apie tos pačios lyties asmenų sąjungas – konservatyviai ir blaiviai?

Aukštai iškelta LGBT vėliava
Aukštai iškelta LGBT vėliava
Visas haipas dėl neseniai praėjusio „Baltic Pride“ parado man priminė neseniai Anglijoje pakeistą santuokos įstatymą, pagal kurį ir tos pačios lyties asmenys dabar gali sudaryti santuokas. Palyginus su Anglija, Lietuvoje netradicinių seksualinių orientacijų asmenų teisės nėra tiek labai pastūmėtos, ką jau ten apie santuoką, įvaikinimą kalbėti; net partnerystė kol kas tėra mission impossible mūsų konservatyvioj šaly.

Reakcijos į gėjų paradą galėjo išvis nebūti. Na, pasivaikščios žmonės su vėliavom, ir išsiskirstys. Vietoje to, turėjome didžiausią ažiotažą, nusišnekančią savivaldybę, „po traukiniu“ šokančius Seimo narius ir isteriškus moralės sergėtojų (tegul ir marginalų, bet garsiai rėkiančių) pasisakymus. Toliau skaityti Apie tos pačios lyties asmenų sąjungas – konservatyviai ir blaiviai?

Slovėnija ir konferencija apie religijos laisvę

Kėliausi ketvirtą ryto ir kviečiausi taksi, kad už 50 litų iš Krakiškių sodų 16-osios gatvės patekčiau į Vilniaus tarptautinį oro uostą. Patekau. 12 valandą jau buvau Brdo mieste Slovėnijoje, kur keturias dienas dalyvausiu konferencijoje „Teisiniai religijos laisvės aspektai“. Konferenciją organizuoja Slovėnijos Respublikos Vyriausybės įstaiga religinių bendruomenių klausimams spręsti.

Kelionė praėjo ramiai, be jokių nuotykių. Visai netyčiom lektuve greta atsisėdo kaimynė iš namo, kuriame anksčiau gyvenau. Ji, pasirodo, irgi keliauja į Slovėniją, tad net ir nuobodžiauti kelionėje neteko.

Į šią konferenciją vykstu darbovietės – Teisingumo ministerijos – siuntimu.

1 diena.

Pirmieji įspūdžiai puikūs: jau leidžiantis lėktuvui galėjau pasigrožėti Slovėnijos kalnais (čia yra kažkokia Alpių atšaka, kalnų aukštis siekia beveik 3 km). Oras šiek tiek šiltesnis nei Vilniuje ar Varšuvoje. Puiku, Vilniuje jau buvo gerokai per šalta.. Iš kelių greitų persimetimų su viena iš konferencijos organizatorių suprantu, kad slovėnai be galo didžiuojasi savo šalimi ir jos gamta: jūra, ežerais, kalnais, miškais… Ką ir besakysi, yra kuo…

Slovėnijos gamta
Slovėnijos gamta

Oro uoste pasitinka konferencijos organizatoriai, palaukia, kol iš bankomato išsitrauksiu 80 € (kaži, kiek už pačią operaciją bankas pasiims) ir per 15 min nuveža į Brdo esantį viešbutį Kokra. Viešbutis puikus, kaip puiku ir tai, kad jį apmoka konferencijos organizatoriai. Rytoj prasideda tikrieji konferencijos renginiai, tad turėsiu galimybę pasižiūrėti, kur Slovėnijos pirmininkavimo Europos Sąjungai laikotarpiu posėdžiavo Europos Sąjungos Taryba. Konferencijos vieta pasirinkta būtent čia.

Vakare, 19 val (Lietuvoje tuo metu jau 20 val.) – vakarienė, skirta konferencijos svečiams pasibendrauti. Pietauju su senu pažįstamu iš Lietuvos Konstitucinio Teismo, atvykusio į tą pačią konferenciją, ir Amanda Van Eck – Londone veikiančios organizacijos INFORM konsultante. Taip pat pažįstama iš senesnių laikų. Maloniai pasikalbam, apsikeičiam naujienomis – kur kokių religinių judėjimų atsirado, kokios pagrindinės problemos Londone ir Lietuvoje, kiek tai susiję su naujaisiais religiniais judėjimais.

Grįžtu į savo kambarį, laikas miegoti. Tikiuosi užteks ūpo parašyti ir rytoj, ir poryt…

Bažnyčia ir valstybė: kiek gi jos atskirtos?

Spaudoje vis pasirodo keistų įdėjų apie valstybės ir bažnyčios atskyrimą. Paskutinį kartą – vakar – jos „išlindo“ Arkadijaus Vinokuro pasisakyme Delfi portale, kur jis kritikavo neseniai pasirodžiusį Lietuvos vyskupų konferencijos kreipimąsi į Seimo Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisiją dėl Lygių galimybių kontrolierės bei minėtos komisijos atsakymą.

Tačiau citata, į kurią norėčiau replikuoti, yra štai čia:

Priminsiu, jog Lietuva yra sekuliari valstybė, tai yra bažnyčia atskirta nuo jos. Kišdamasi į sekuliarios visuomenės viešąją erdvę, bažnyčia peržengia leistiną ribą. …. Jeigu ir toliau bažnyčios hierarchai manys, kad gali brautis su savo netolerantiškumu į viešąją erdvę, pagaliau palikę komunistinę diktatūrą pateksime į katalikiškąją. Negi bažnyčia nebepasitiki savimi ir savo sugebėjimais bei jėgomis savo bendruomenės narių tarpe teigti savaip suvokiamą šeimos politikos supratimą?

Toliau skaityti Bažnyčia ir valstybė: kiek gi jos atskirtos?