Žymų Archyvai: LAT

Bylos X. V. Vasiliausko byla: epilogas

EŽTT ir LAT pastatai
EŽTT ir LAT pastatai
Praėjusią savaitę, 2016 m. spalio 27 d., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė nutartį, kuria greičiausiai baigėsi V. Vasiliausko bylos epopėja (su nutartimi galima susipažinti čia). Buvo paskelbta ir šešių teisėjų atskiroji nuomonė.

LAT 2016 m. spalio 27 d. nutartimi panaikino nuosprendį V. Vasiliauskui bei nuosprendį patvirtinusias apeliacinės ir kasacinės instancijų nutartis, tačiau tai buvo padaryta formaliais pagrindais – nesant galimybės keisti kaltinimo mirusiam asmeniui.

Šešių teisėjų atskirojoje nuomonėje išsakoma pozicija, kad kaltinimo keisti net ir nereikėtų, kad V. Vasiliauską galima palikti nuteistą, tereikia detaliau paaiškinti nuteisimo motyvus.

Kas būtų įvykę, jei V. Vasiliauskas tebebūtų buvęs gyvas, nėra lengva prognozuoti*, bet, sekant spalio 27 d. nutarties logika, V. Vasiliauskas greičiausiai būtų nuteistas iš naujo pagal modifikuotą kaltinimą – už lietuvių tautos (nacionalinės, etninės grupės) genocidą, nes dalyvavo sunaikinant šios grupės dalį, kurios sunaikinimas turėjo įtakos visos tautos išlikimui. LAT nutartyje nuduodama, kad šiuo klausimu – galimybės nuteisti V. Vasiliauską dėl partizanų kaip tautos dalies naikinimo klausimu – EŽTT visiškai nepasisakė. Todėl LAT nutartyje detaliai išdėstoma argumentacija, visiškai atitinkanti tą, kurią LRKT buvo išdėstęs 2014 m. kovo 18 d. sprendime dėl genocido sampratos ir LAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartyje S. Drėlingo byloje. Toliau skaityti Bylos X. V. Vasiliausko byla: epilogas

„Sotaus vilko, sveikos avies“ dilema atnaujintoje V. Vasiliausko byloje

EŽTT ir LAT pastatai
EŽTT ir LAT pastatai
Ateinantį antradienį, rugsėjo 20 d. 14 val. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus iš naujo nagrinėjama atnaujinta buvusio MGB karininko Vytauto Vasiliausko byla. Bylą Aukščiausiasis Teismas atnaujino po to, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas praėjusį rudenį, 2015 m. spalio 20 d., pripažino, kad Lietuvos teismų V. Vasiliauskas už genocidą nuteistas neteisėtai, pažeidžiant principą „nėra nusikaltimo be įstatymo“. Anuomet EŽTT Didžiosios Kolegijos dauguma konstatavo, kad Lietuvos teismai nepagrįstai pritaikė genocido sąvoką V. Vasiliausko veiksmams, nukreiptiems prieš partizaninio pogrindžio dalyvius. Toliau skaityti „Sotaus vilko, sveikos avies“ dilema atnaujintoje V. Vasiliausko byloje

Ištraukos iš Tribunolo buvusiai Jugoslavijai nuosprendžio ir apeliacinės nutarties serbų generolui Radislav Krstić

Radislav Krstić klausosi nuosprendžio Jugoslavijos tribunole, 2001 m. rugpjūčio 2 d.
Radislav Krstić klausosi nuosprendžio Jugoslavijos tribunole, 2001 m. rugpjūčio 2 d.
Analizuodamas LAT sprendimo S. Drėlingo byloje peripetijas plačiau pasidomėjau vienintelio po Holokausto Europoje pripažinto genocido, Srebrenicos genocido, teismų dokumentais. Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai nuosprendžiai yra puikus tarptautinės teisės taikymo pavyzdys. Nors LAT savo nutartyje dėl S. Drėlingo nurodė, kad rėmėsi šio Tribunolo jurisprudencija, pasiskaičius Jugoslavijos tribunolo sprendimus vaizdas susidaro ne visai toks.

Žemiau įraše pateikiu ištraukas iš (visų pirma) apeliacinės kolegijos nutarties Radislav Krstić byloje, bei, toliau – atskiras citatas iš Tribunolo nuosprendžio Krstić byloje. Šios citatos visų pirma susiję su Krstić keltais kaltinimais genocidu.

Radislav Krstić buvo pirmasis, kurį Jugoslavijos tribunolas pripažino kaltu dėl genocido. Tai įvyko 2001 m. rugpjūčio 2 d. Toliau skaityti Ištraukos iš Tribunolo buvusiai Jugoslavijai nuosprendžio ir apeliacinės nutarties serbų generolui Radislav Krstić

S. Drėlingo byla: kaip LAT apėjo EŽTT sprendimą Vasiliausko byloje ir dar kartą pažeidė Konvenciją

EŽTT ir LAT pastatai
EŽTT ir LAT pastatai

2016 m. balandžio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija priėmė sprendimą Stanislovo Drėlingo byloje. S Drėlingas buvo kaltinamas tuo, kad dalyvavo suimant vieną iš Lietuvos partizanų vadų A. Ramanauską „Vanagą“ ir jo žmoną Birutę Mažeikaitę. Prokuratūra tai įvertino kaip prisidėjimą prie „nacionalinės-etninės-politinės“ grupės genocido. Kaip žinia, A. Ramanauskas vėliau buvo kankinamas ir nuteistas mirties bausme, o jo žmonai skirta 8 metų įkalinimo lageryje bausmė (tiesa, lageryje ji išbuvo tik dvejus metus).

Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – plenarinė sesija, susidedanti iš septyniolikos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų – tarė paskutinį žodį S. Drėlingo byloje. Ir nusprendė, kad S. Drėlingas buvo pagrįstai nuteistas dėl bendrininkavimo vykdant genocidą.

Delfi.lt šią žinią iškart „nukišo“ į puslapio apačią. 15min.lt parašė, kad S. Drėlingas galės mėgautis laisve, nes LAT bausmę jam sumažino iki kalėjime faktiškai išbūto laiko – 5 mėn ir 6 dienų (beje, iš įkalinimo įstaigos S. Drėlingas buvo paleistas jau prieš kurį laiką).

Atrodo, nei viena žiniasklaidos priemonė kažkaip nesuvedė galų: šia nutartimi LAT ne šiaip sau pripažino eilinį KGBistą dalyvavus genocide, ir ne šiaip sau eilinį kartą už genocidą – nusikaltimų nusikaltimą – skyrė juokingai mažą bausmę. Šia nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė savo praktiką sinchronizuoti su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, konkrečiau – su EŽTT sprendimu V. Vasiliausko byloje. Tai buvo padaryta visiškai vieningai: iš 17 teisėjų nei vienas nepareiškė atskirosios nuomonės. Ir tokiu būdu Lietuvos Respublika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo asmenyje, vėl pažeidė Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos septintąjį straipsnį, įtvirtinantį principą, kad niekas negali būti nuteistas už veiką, kuri nebuvo laikoma nusikaltimu jos padarymo metu. Toliau skaityti S. Drėlingo byla: kaip LAT apėjo EŽTT sprendimą Vasiliausko byloje ir dar kartą pažeidė Konvenciją

Buvęs Lietuvos vidaus reikalų ministras M. Misiukonis galutinai išteisintas dėl genocido

1965 m. pas Antaną Kraujelį rasti ginklai
1965 m. pas Antaną Kraujelį rasti ginklai

Vakar perskaičiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartį M. Misiukonio byloje. Tai – paskutinis taškas šioje garbės Lietuvos teisėsaugai nedariusioje, bene 18 metų trukusioje istorijoje, nors prokuratūros garbei reikia pasakyti, kad ji, ilgai blaškiusis, bylos nagrinėjimo LAT metu pagaliau stojo išteisintojo pusėje. Nutartį labai gerai apibendrina pats LAT pranešimas spaudai „Lietuvos partizano A.Kraujelio sunaikinime dalyvavęs M.Misiukonis genocido nepadarė“, jo pabaigoje galite rasti nuorodą ir į pačią nutartį.

LAT argumentas, kodėl M. Misiukonis nevykdė genocido dalyvaudamas A. Kraujelio sulaikymo operacijoje, susideda iš dviejų dalių. Toliau skaityti Buvęs Lietuvos vidaus reikalų ministras M. Misiukonis galutinai išteisintas dėl genocido

Genocido bylų pabaigos pradžia Aukščiausiajame Teisme – jau rytoj

Rytoj Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turėtų skelbti sprendimą Marijono Misiukonio byloje, kurioje pastarasis kaltintas genocidu, tačiau buvo išteisintas Panevėžio apygardos teismo. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi išteisinamasis nuosprendis buvo paliktas galioti. 

Nors prokuratūra išteisinamojo nuosprendžio ir jį palikusios galioti apeliacinio teismo nutarties Aukščiausiajam Teismui nebeskundė, jį apskundė nukentėjusioji pusė – A. Kraujelio, dėl kurio nužudymo genocidu buvo kaltintas M. Misiukonis, sesuo.

Ši byla buvo vienas iš dalykų, 2010 m. paskatinusių mane domėtis pokario istorija. Panevėžio prokuratūrai iškėlus baudžiamąją bylą M. Misiukoniui, man tai pasirodė be galo keista ir neteisinga. Negalėjau sutikti su tuo, kad asmuo, dalyvavęs ginkluoto nelegalo, tuo metu turėtais duomenimis nužudžiusio ne vieną žmogų, suėmimo operacijoje, išvis kuo nors yra kaltinamas. Juo labiau – genocidu. Nuo to laiko pokario istorijos, istorinio teisingumo paieškų temoms skyriau daug dėmesio. Toliau skaityti Genocido bylų pabaigos pradžia Aukščiausiajame Teisme – jau rytoj