Įrašai, paženklinti „partizanai“ žyma

Bylos III. B. Vengraičio reabilitacija ir „žiauraus elgesio su žmonėmis“ problema

Paskelbė Donatas G. kategorijose: istorija, 2013-02-26

LAF nariai stebi perkraustomus žydus*

LAF nariai stebi perkraustomus žydus*

B. Vengraičio bylą, su kuria galite susipažinti čia, aprašysiu labai trumpai, nes, na, nelabai yra čia ką ir rašyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai kalba patys už save :) Ruošiausi rašyti apie V. Vasiliauską ir bylą, kurioje šis buvęs SSRS saugumo darbuotojas buvo apkaltintas dėl genocido vykdymo ir už jį nuteistas, bet tai – sudėtingas atvejis, kuriam vis nerandu laiko ir jėgų. Taigi, Vengraitis…

B. Vengraitis buvo 1941 m. sukilėlis, kurį sugrįžusi 1944 m. sovietų valdžia suėmė ir nuteisė sušaudyti. Jam buvo kelti kaltinimai dėl sukilimo prieš sovietų valdžią, bei dėl konkrečių veiksmų: Skaityti visą įrašą »

, ,

Komentarų nėra

Bylos II: A. Žyprės reabilitacijos byla

Paskelbė Donatas G. kategorijose: istorija, 2013-02-9

Ankstesniame šios serijos įraše apžvelgiau vieną pirmųjų bylų dėl genocido Lietuvoje, o šiandien rašau apie vieno partizano išteisinimą. Bylą, iš kurios, ypač lyginant su ankstesniąja, mano galva, matyti labai šališkas požiūris į istorinį teisingumą. Bet taip pat bylą, kurioje pagaliau prasiveržia nors šiokie tokie tarptautinės teisės taikymo Lietuvos istorinio teisingumo bylose daigai. Sakykime, kad tai – tik subjektyvus mano, ne profesionalo šioje srityje, požiūris. Ir gal skaitytojui susidarys kitoks įspūdis. Pažiūrėkime.

Įvykiai

Algirdas Žyprė LTSR aukščiausiojo teismo 1958 m. buvo nuteistas už tai, kad nuo 1944 m. įstojo į pogrindinę antitarybinę organizaciją bei dalyvavo ginkluoto partizanų būrio veikloje užpuldinėjant stribus, valstybines bei visuomenines įstaigas ir įmones, apiplėšinėjant ir žudant tarybinį partinį aktyvą bei atskirus valstiečius, lojalius tarybinei valdžiai, iš viso – 14 asmenų. LTSR aukščiausiojo teismo nuosprendyje A. Žyprei buvo įvardyti ir du nužudymų atvejai, kuriuose esą dalyvavo pats A. Žyprė: 1946 m. gruodžio 20 d. jis ir kiti partizanai apiplėšė ir nužudė Pakalniškių kaimo gyventoją naujakurį P. Driaukšą, o 1947 m. liepos 5 d. nužudė Užlobės kaimo civilius gyventojus L. Gūžę, jo žmoną J. Gūžienę ir jų įvaikį S. Stanišauską. Skaityti visą įrašą »

, , , , ,

Komentarų nėra

Bylos I: K. Kurakinas, P. Bartaševičius, J. Šakalys; pirmieji, nuteisti už genocidą

Paskelbė Donatas G. kategorijose: istorija, 2012-10-12

Kirilos Kurakino ir jo stribų būrio narių – Petro Bartaševičiaus ir Juozo Šakalio – byla, kurioje nuosprendis priimtas 1998-12-02, buvo pirmoji, kurioje asmenys buvo nuteisti už nusikaltimus žmonijai Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Be šio fakto, Ji svarbi keliais aspektais:

  1. joje pirmą kartą buvo „išplauta“ genocido sąvoka teismų lygmenyje; ši sąvoka vėliau „išskydo“ dar labiau;

  2. joje buvo kai kurių abejotinų dokumentų interpretacijų bandant pagrįsti kaltinimą, kad stribų būriai buvo suformuoti būtent genocidui vykdyti;

  3. joje buvo abejotinų nustatytų faktinių aplinkybių interpretacijų, įžvelgiant kai kurių teisiamųjų motyvus ten, kur juos įžvelgti, mano subjektyviu vertinimu, būtų sunkoka.

Bet pradėkime nuo pačios istorijos. Su teismo nuosprendžiu, apeliacinės ir kasacinės instancijos sprendimais galite susipažinti čia. Skaityti visą įrašą »

, ,

5 komentarai(-ų)

„Įkaitų bylos“ vertimas: pratęsimas

Paskelbė Donatas G. kategorijose: istorija, 2012-01-7

Prieš metus ar panašiai paskelbiau tinklaraštyje ištraukas iš karo tribunolo sprendimo „Įkaitų byloje“. Ištraukos buvo apie tai, kaip JAV karo tribunolas Nuremberge, JAV okupuotoje zonoje, 1947-48 m. teisė vokiečių generolus už karo nusikaltimus Graikijoje, Jugoslavijoje ir Norvegijoje. Šis procesas išgarsėjo kaip „Įkaitų byla“, nes vokiečių karinės pajėgos imdavo civilius įkaitus ir juos šaudydavo, jei gyventojai ir partizanai neatsisakydavo sabotažo.

Ši byla reikšminga tuo, kad leidžia suprasti, kokia buvo gyvoji to meto karo teisė ir papročiai. Kas buvo leistina, o kas – ne, ir – kaip didžiosios valstybės (ne SSRS, bet ir kitos) žiūrėjo į partizaninius judėjimus. Tai leidžia objektyviau vertinti ir Sovietų sąjungos represinių organų kovą su partizanais, nes šis kontekstas Lietuvoje arba negirdėtas, arba ignoruojamas. Antai Bernardas Gailius knygoje Partizanai tada ir šiandien (santrauka čia, leidyklos aprašymas čia) rašo, kad partizaninis pasipriešinimas laikytinas dviejų valstybių (Lietuvos ir SSRS) karu, kad partizanai buvo Lietuvoje teisėta valdžia, ir bando tai pagrįsti tarptautinės teisės kontekste: Skaityti visą įrašą »

,

Komentarų nėra

Šiek tiek propagandos iš pokario laikų

Paskelbė Donatas G. kategorijose: istorija, 2011-12-15

Žemiau tiksliai, su visomis teksto ypatybėmis, perspausdinau „Lietuvos laisvės armijos“ propagandinį atsišaukimą, kurį MGB aptiko ir kaip įkaltį prijungė prie partizanų rėmėjų grupės baudžiamosios bylos. Ta grupė buvo MGB „susemta“ gerą pusmetį po mano senelių nužudymo, gyveno jie Žalgirių, Ilgosios lovos ir kituose kaimuose Šiaulių apskrityje, Stačiūnų ir Lygumų valsčiuose, kaimuose, kurie buvo mažiau nei 5 km. nutolę nuo Dimaičių kaimo, kuriame mano seneliai gyveno. Apylinkių žmonės man pasakojo, kad jie sudalyvavo nušaunant vieną moterį, kuri per garsiai kalbėjo, ką mačiusi per kūlimą, kai partizanai suėmė mano senelį. Turiu pagrindo manyti, kad prisidėjo ir prie mano senelių nužudymo. Nors MGB tokių įkalčių anuo metu nebuvo surinkę. Jie visi keliavo į lagerį dešimčiai metų už nusikaltimus sovietinei tvarkai, ir pačioj sovietmečio pabaigoj buvo reabilituoti. Tik vienas jų šiandien gyvas – ir tas deja jau nekalba. Būtų su kuo pasikalbėti, mažų mažiausiai… Skaityti visą įrašą »

, ,

Komentarų nėra

„Transitional justice“: kaip valstybės tvarkosi pereinamuoju laikotarpiu iš totalitarizmo į demokratiją?

Paskelbė Donatas G. kategorijose: istorija, 2011-02-15

„Transitional Justice“ viršelis

Neil J. Kritz, „Transitional Justice“

Bandau narplioti, kaip čia moderni valstybė galėtų dorotis su totalitarine praeitimi. Lietuva ne savo noru įsijungė į Sovietų Sąjungą, jai buvo primestas totalitarinis socialistinis režimas, kurio prieš 20 metų atsikratėme. Vieni su režimu kovojo, kiti buvo indiferentiški, treti – kolaboravo…

Kaip valstybė turėtų elgtis su kolaborantais – tais, kurie naująją tvarką priėmė kaip savą? Kokios reakcijos į sovietų okupaciją realistiškai buvo galima tikėtis iš posmetoninės Lietuvos gyventojų? Kaip vertinti tuos, kurie palaikė sovietų režimą? Pagal kokius standartus šiandien vertinti pokario partizanų veiklą, kurios metu masiškai nukentėdavo sovietų valdžią rėmę, o kartais ir atsitiktiniai, civiliai? (O tokius vertinimus Lietuvoje vis dar tebedaro teismai, reabilituodami arba atsisakydami reabilituoti pokario kovų dalyvius). Kaip vertinti tuos, kurie dalyvavo kovos veiksmuose prieš partizanus sovietų valdžios pusėje? Skaityti visą įrašą »

Komentarų nėra