Kategorijos „namai ir šeima“ archyvas

A. Maslauskaitė – apie gimstamumo skatinimą

Aušra Maslauskaitė šiandien rašo apie tai, kodėl šeimos Lietuvoje nesiryžta auginti daugiau vaikų. Jos išvados:

  • Gimstamumas priklauso ne tik nuo visuomenės materialinės padėties, bet visų pirma nuo materialinės padėties ir lūkesčių santykio.
  • Taip pat gimstamumui Lietuvoje neigiamą įtaką daro kai kurie moterų padėtį siekiant karjeros bloginantys veiksniai: vaiko gimimas reiškia atitrūkimą nuo darbo rinkos, o valstybė ne tik kad neskatina mažinti šio atotrūkio, ji iš esmės jį ir didina siūlydama ilgesnes vaiko priežiūros atostogas, bet nesiūlydama priemonių, kaip moteriai padėti suderinti darbą su vaikų auginimu, pvz., kokybiškų vaikų darželių.
  • Visa tai reiškia, kad ir kairieji, ir dešinieji tik žaidžia gimstamumo skatinimo žaidimą.

Manau ji gerai apibūdina situaciją. Iš savo patirties auginant du vaikus sprendžiu. Su nerimu laukiu rudens, kai gal būt reikės spręsti, į kokį darželį siųsti du trejų ir vienerių metukų mažylius…

O straipsnį pasiskaitykite patys…

Komentarų nėra

Antroji kelionė

Atrodo, kad važinėjimas iš naujosios mūsų būstinės prie Žaliųjų ežerų į Vilniaus centrą gali ir nebūti labai sudėtingas ir varginantis.

Šiandien į darbą atvykau vėl per 50 minučių, šį kartą – be automobilio. Tiesa, nuo sodo bendrijos iki Santariškių mane pavežėjo kaimynas, o po to sėdau į 15 mikroautobusą. Paprastą autobusų maršrutą bandysiu rytoj. Mikroautobuse dar spėjau perskaityti keletą puslapių iš A. Giddens knygos Sociologija. Manau, prasmingesnė veikla, nei minkyti automobilio pedalus kamštyje.

Deja, turbūt teks atsisakyti važiavimo į darbą dviračiu. Vis tik, 18 kilometrų – priprakaituosiu, o darbe dušų neturime….

Komentarų nėra

50 minučių

Tiek šiandien užtrukau važiuodamas automobiliu iš naujai apgyvento namo į darbą Gedimino prospekte. 18 kilometrų kelio.

Gal kas gyvena toje pačioje pusėje (Balsiuose, Naujaneriuose ar pan.) ir gali pasidalinti, kiek trunka kelionė iki darbo centre?

Važiavau Geležinio vilko gatve – alternatyvus maršrutas būtų Kalvarijų gatve. Atstovėjau keturis kamščius: iškart už Žaliųjų ežerų prie STOP ženklo (pasirodo, toje pusėje gyvena visai nemažai žmonių), ties Molėtų plento ir Geležinio vilko g. susidūrimu, Geležinio vilko gatvėje (šis kamštis buvo ilgiausias – prasidėjo gerokai prieš Ozo g. viaduką ir tęsėsi iki pat Saltoniškių, apie 25 min.) ir – Pamėnkalnio g.

Skaityti visą įrašą »

,

3 komentarai(-ų)

Persikėlėme!

Dabar jau beveik keturios nakties, o aš tupiu antrame namo aukšte ir bandau, ar naujajame name turėsime nors kokį normalesnį internetą.

Turėsime – turbūt Bitės Edge ryšį (kompiuteris rodo dviejų padalų ryšio stiprumą, veikia žiauriai lėtai). Bet iš esmės padoriu jo pavadinti negalima. Pirmame aukšte beveik visai neima.

Skaityti visą įrašą »

4 komentarai(-ų)

Ieškome auklės

Ieškom auklės 8 mėn. berniukui. Mama dalį laiko būtų kartu.

Reikėtų 5-8val. per dieną nuo 8-12 valandos, tačiau laiką dar galima koreguoti.

Labai greitai gyvensime prie Žaliųjų ežerų, iki ten galima atvažiuoti 36 arba 76 autobusu. Tačiau dar kokį mėnesį gyvensime netoli stoties.

Jei kas susidomėjote, parašykite :)

,

3 komentarai(-ų)

Šildymas: kas buvo vėliau

Pirmasis šildymo nuotykis buvo jau kitą rytą. Statybininkai ryte rado katilą užspringusį nesudegusiais kuro angliukais ir prigesusį. Be to, ir – suėdusį apie 100 kg granulių kuro per vieną naktį! (tiek kuro jis turėtų suvalgyti, na, per tris dienas…) Išvalė, pakūrė iš naujo, bet vakare vėl tas pats nutiko.

Skaityti visą įrašą »

13 komentarai(-ų)