Melas, didelis melas ir statistika

Patinka man vartyti skaičius. Štai pavyzdys mažo elemento iš visuomenės nuomonės tyrimo, kuris buvo atliktas du kartus – 2007 ir 2014 m.

Respondentų buvo klausiama, kaip jie vertina „Tikėjimo žodžio“ bendruomenę. Pamėginkim suprasti, kaip pasikeitė šios religinės bendruomenės vertinimas tarp 2007 ir 2014 m.

„Žali“ rezultatai buvo štai tokie:

                        2007    2014
Labai nepalankiai       158     160
Greičiau nepalankiai    177     196
Nei taip, nei ne        197     266
Greičiau palankiai      45      32
Labai palankiai         9       6
Nežino, neatsakė        449     343

Sumetus rezultatus į paprastą procentinį grafiką gaunama štai tokia sudėtinga lentelė:

Vertinimas su visais rodikliais
Vertinimas su visais rodikliais
Skaityti toliau

Kaip paskaičiuoti karšio svorį žinant ilgį?

2014 m. rugpjūčio pirmąją dieną, paskutinę dieną kaimo turizmo sodyboje, man pagaliau nusišypsojo žvejiška laimė. Užkibo „dvikilograminis“ karšis. Dvikilograminiu jį pakrikštijome su vaikais dar iš vandens neištraukę. Na taip, jis buvo aiškiai daug didesnis už tuos, kuriuos buvo tekę pagauti anksčiau.

Tačiau iškart ištiko bėda. Ne ne, karšis nepabėgo. :) Štai įrodymas:

Bėda buvo ta, kad neturėjau nei kuo karšį pamatuoti, nei kuo pasverti. Svarstyklių neatsirado ir visoj kaimo turizmo sodyboj „Pas Algirdą“. Jei vietoje liniuotės sugalvojau panaudoti siūlą (kurį išmatavus vėliau išaiškėjo, jog karšis buvo 54 cm ilgio), tai jo tikslus svoris taip ir liko nežinia, nes karšį išsikepėme ir suvalgėme tą patį vakarą. Skaityti toliau

Lapkričio pirmajai

Žvakė mano senelių kaimynams - žydamsRytoj – lapkričio pirmoji; diena, kai didelė dalis Lietuvos gyventojų keliauja aplankyti artimųjų kapų ir uždegti po žvakelę. Mes irgi važiuosime artimųjų kapų aplankyti.

Rytoj taip pat užsuksiu ir prie vieno bendro kapo.

Uždegti keletą žvakių ten, kur žmonės 1941 m. buvo sušaudyti ištisomis gimininėmis, kurių dauguma jau nebeturi artimųjų, galinčių uždegti jiems atminimo žvakę. Tai mūsų senelių kaimynai – žydai.

Kapas, prie kurio aš keliausiu, yra Naujaneriuose, vos du kilometrai nuo mano namų. Anokia čia ir kelionė. Greičiausiai toks kapas yra ir netoli Tavo namų. Lietuva nusėta tokiais kapais, kas gerai matyti pavarčius Holokausto Lietuvoje atlaso svetainę.

Rytoj, mirusiųjų atminimo dieną, kviečiu prisiminti ir mūsų senelių kaimynus. Uždekime žvakę ir prie masinių žydų kapaviečių.

Žydų žudynių prie Naujanerių kaimo 73-iosioms metinėms

Užrašas ant Riešės žydų žudynių vietos memorialo
Užrašas ant Riešės žydų žudynių vietos memorialo

Nuotraukoje – fragmentas iš žydų žudynių vietoje netoli Naujanerių kaimo stovinčio paminklinio akmens. Šiek tiek perdirbtas su Gimp, žinoma. Šis memorialas yra arčiau mano namų ir man lengviau apmąstyti čia įvykusią tragediją, nei Vilniaus geto likvidavimą, kurio data tapo Holokausto Lietuvoje atminimo dienos data. Kaip matote, ir datos beveik sutampa – rytoj nuo šių žudynių bus praėję 73 metai.

Sunku suvokti, kad tą dieną 512 vyrų, 744 moterys ir 511 vaikų buvo nužudyti ir užkasti bendrame kape. Negaliu patikėti, kad tai darė kažkokie beasmeniai šaltakraujai žudikai. Bet kai pagalvoji, kad tai darė žmonės, tokie, kaip aš ir tu, pasidaro dar liūdniau…

Plačiau apie šias žudynes ir šį memorialą esu rašęs čia, straipsnyje „Holokausto aukų kapai už dviejų kilometrų nuo mano namų“.

Sprendimas dėl šmeižto įsiteisėjo: Balsas.lt turėtų mokėti Jurgai Švedienei … bet bankrutuoja

Teismo nutarties preambulė
Teismo nutarties preambulė
Prieš kurį laiką įraše ilgu pavadinimu rašiau, kad balandžio 2 d. Vilniaus m. apylinkės teismas visiškai patenkino J.Švedienės ieškinį, priteisė jai iš leidinių Balsas.lt ir Lsveikata.lt sąvininkų 10 tūkst. lt moralinės žalos atlyginimui ir įpareigojo paskelbti visą eilę publikuotų straipsnių teiginių kaip tikrovės neatitinkančių ir žeminančių J.Švedienės garbę ir orumą.

Nors nei Balsas.lt, nei LSveikata.lt atstovai nedalyvavo teismo procese, LSveikata.lt valdytojas UAB „Medikų žinios“ visgi apskundė šį Vilniaus apylinkės teismo sprendimą.

Tačiau nieko nepešė. Skaityti toliau

Istorijos „koregavimo“ epizodas Miroslave, Alytaus rajone

Papildymas: greta šio tinklaraščio įrašo, kuriame pateikta daug medžiagos, apie tą pačią problemą parašiau ir „Alytaus naujienose“, straipsnyje „Miroslavo sovietiniai aktyvistai: „nukauti” ar tiesiog nužudyti?“. Straipsnis buvo publikuotas 2014-09-30.

Informacinė lenta Miroslave
Informacinė lenta Miroslave *
Prieš kurį laiką vienas Kauno politikas, apsilankęs Alytaus rajono Miroslavo miestelyje pasipiktino ten jau ketvertą dešimtmečių stovinčiu paminklu stribams ir sovietiniams aktyvistams. Ant paminklo puikavosi sovietinė žvaigždė, o užrašas skelbė: „1945.II.13 Miroslave buržuaziniai nacionalistai nužudė šiuos liaudies gynėjus ir tarybinius aktyvistus“ – ir išvadino nužudytuosius asmenis. Kauno politikas pareikalavo paminklą pašalinti.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras tuomet pasiūlė toje vietoje, greta paminklo stribams ir sovietiniams aktyvistams, įrengti atminimo lentą, kuri primintų tuos 1945 metų vasario 12-13 dienų įvykius.

Kaip neseniai rašė Lietuvos rytas, Alytaus rajono meras taip ir padarė: prie paminklo 1945 m. nužudytiems stribams, savivaldybė pastatė paaiškinamąją lentą su tokiu užrašu:

„Miroslave 1945 02 12 įvyko apie 100 partizanų kautynės su sovietinio režimo vykdytojais. Sėkmingo puolimo metu Vlado Batiuškos-Žmogaus, Antano Kušlio, Broniaus Vitkausko būrių partizanai užėmė NKVD valsčiaus poskyrio bei vykdomojo komiteto pastatus, nukovė 17 sovietinių aktyvistų, paėmė karinę amuniciją, dokumentaciją, išlaisvino suimtuosius“.

Tačiau, ar tikrai „nukovė“? Pasirodo, nei vienas iš „nukautųjų“ nežuvo su ginklu rankose. Taigi, stribai ir sovietiniai aktyvistai, o taip pat – vieno apylinkės pirmininko šeima, buvo paprasčiausiai nužudyti – sušaudyti.

O Alytaus rajono valdžia pabijojo parašyti atminimo lentą taip, kad žmonėms galėtų kilti moralinio vertinimo pobūdžio klausimų. Paprasčiau buvo užslėpti sudėtingą istorinę realybę neutraliu žodžiu „nukovė“.

O turėjo parašyti taip:

„… Sėkmingo puolimo metu partizanai užėmė NKVD valsčiaus poskyrio bei vykdomojo komiteto pastatus, 14 suimtų ir pasidavusių aktyvistų sušaudė šioje vietoje, taip pat netoliese nužudė vieno aktyvisto trijų asmenų šeimą, paėmė karinę amuniciją, dokumentaciją, išlaisvino suimtuosius.“

Juk istorijos iškraipymus reikia „ištiesinti“ ne pakreipiant atvkirkščiai, o pasakant tiesą?

Štai kaip tuos įvykius aprašo istorikas Mindaugas Pocius knygoje Kita mėnulio pusė Skaityti toliau