Kas nuvainikuos nepelnytai pagerbtus, prisidėjusius prie Holokausto?

Šurmulyje, kurį sukėlė naujoji Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“, vis linksniuojamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bei jo vaidmuo kuriant (ar slepiant) Lietuvos gyventojų, dalyvavusių Holokauste, sąrašą. Šio sąrašo turinys iki šiol yra paslaptis, aiškiai buvo įvardintas tik vienas jame esantis vardas – Juozo Krikštaponio vardas.

Šis vardas pastarosiomis dienomis taip pat nuskambėjo. Žiniasklaidoje buvo paminėta ir tai, kad Centras „jau kreipėsi į prokuratūrą, siekdamas atimti kario savanorio statusą iš jo, nes tiesiog visi šaltiniai rodo, kad jis dalyvavo Holokauste. Tačiau to padaryti nepavyko, prokuratūra atsisakė pradėti nagrinėti bylą“. Tai, geriausiu atveju, pusiau tiesa, ir apie ją noriu pakalbėti. Tačiau pradėkime nuo pradžių – nuo paslaptingojo sąrašo.

Toliau skaitykite delfi.lt >>

Šaulių patarimai: kokius Lietuvos teisės aktus, kokias tarptautinių sutarčių nuostatas jie siūlė pažeisti

Straipsnio „Šaulių patarimai: kaip neutralizuoti kolaborantus“ ekrano vaizdas
Straipsnio „Šaulių patarimai: kaip neutralizuoti kolaborantus“ ekrano vaizdas

Prieš keletą savaičių buvo paskelbtas dviejų Šaulių sąjungos narių straipsnis „Šaulių patarimai: kaip neutralizuoti kolaborantus“. Straipsnį parengė Šaulių sąjungos mokymo centro instruktorius, atsargos majoras Albertas Daugirdas ir taikliųjų šaulių (snaiperių) skyriaus šaulys, „karo istorijos tyrinėtojas“ Šarūnas Jasiukevičius.

Dėl siūlomų ganėtinai brutalių priemonių straipsnis susilaukė aštrios reakcijos. Jį neigiamai įvertino Seimo narys Arvydas Anušauskas, „provokacija“ pavadino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, straipsniuose kritikavo žurnalistai Rimvydas Valatka, Vytautas Bruveris, Andrius Tapinas.

Galiausiai ir pati Šaulių sąjunga išplatino pareiškimą, kuriame atsiribojo nuo dviejų šaulių išsakytų nuomonių. Šaulių sąjungos vadas, duodamas interviu BNS ir vertindamas Š. Jasiukevičiaus ir A. Daugirdo straipsnį, nurodė, kad „įvyko nesusipratimas, ir čia sveikam protui truputį paprieštarauta“, „tačiau sakė, kad sąjunga jų atžvilgiu nesiims jokių veiksmų“.

Jei straipsnis susilaukė tokio tarsi visuotinio pasmerkimo, kodėl aš apie jį vėl rašau?

Visų pirma, nors sąjungos vadovybė atsiribojo nuo A. Daugirdo ir Š. Jasiukevičiaus pareiškimų, tačiau nesiima jokių veiksmų jų atžvilgiu. Jie abu lieka savo buvusiose pozicijose Šaulių sąjungoje. Šaulių oficialiose  priemonėse (interneto svetainėje, Facebook puslapyje) apie šį straipsnį tylima. Sąjungos pareiškimas, kuriuo atsiribojama nuo straipsnio, taip pat yra labai jau „slidus“. Jokie konkretūs siūlyti veiksmai nėra pasmerkiami. Toliau skaityti Šaulių patarimai: kokius Lietuvos teisės aktus, kokias tarptautinių sutarčių nuostatas jie siūlė pažeisti

Kas iš tiesų vyksta dokumentą pasirašant elektroniniu parašu

Nors elektroninis parašas yra jau gana plačiai naudojamas Lietuvoje, mažai kas supranta, kas tai yra. Kas, bent apytikriai, vyksta, kai pasirašome dokumentą elektroniniu parašu, ir kodėl jo iš esmės neįmanoma suklastoti. Su elektroniniu parašu tuomet elgiamės kaip su burtininko lazdele, bandydami pasitikėti, kad ji tikrai padarys tai, ką žada.

Tačiau net ir techninio išsilavinimo neturinčiam asmeniui galima šiek tiek prasklaidyti tuos burtus ir suprasti, kaip elektroninis parašas veikia. Žinoma, suprasti ne viską, bet bent jau tiek, kad įgytume daugiau pasitikėjimo jį naudodami.

Taigi, pamėginkime, žingsnis po žingsnio pažvelgti, kas vyksta, kai pasirašome dokumentą elektroniniu parašu.

Tuo tikslu naudosime Linux, Windows, MacOSX operacinėse sistemose veikiančią programą GnuPG. Tai yra komandų eilutės programa, kurioje nurodymai duodami įrašant komandas virtualaus terminalo lange:

Toliau skaityti Kas iš tiesų vyksta dokumentą pasirašant elektroniniu parašu

Dėl J. Noreikos reabilitavimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu

noreika-reabilitavimas
Reabilitacijos pažymos fragmentas

Sekmadienį laidoje „Savaitė“ man jau pažįstamos žurnalistės Joana Lapėnienė ir Nemira Pumprickaitė pabandė apjuodinti J. Noreikos nuvainikavimo siekusius visuomenės veikėjus ir apginti J. Noreikos garbę. Pumprickaitė akivaizdžiai nukreipė V. Rakutį išdėstyti reikalą taip, kaip jai reikia; nors pastarasis pernelyg ir nesipriešino. Buvo sutelktos jungtinės Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos karo akademijos, ir žurnalistų pajėgos (tiesa, V. Rakutis taip pat protarpiais dirba LGGRTC, tad jį galima priskirti ir šiai įstaigai).

Ypač įtikinamai skambėjo Delfi.lt apžvalgininko komentaras, kuris, deja, visiškai „prašauna“ pro reikalo esmę:

„Jeigu mes esame teisinė valstybė ir LAT yra reabilitavęs J. Noreiką dar 1991 metais, kodėl tik šiandien staiga kažkas pabunda ir sako: kodėl tas žmogus buvo reabilituotas? Tai jūs ginčijate LAT sprendimą? Ar atsirado kokių nors naujų duomenų? Nei to, nei to neatsirado“, – tikina DELFI.lt apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas.

Problema ta, kad J. Noreika nebuvo nuteistas už talkininkavimą genocidui. Ir reabilituotas jis buvo ne dėl visko, ką gal būt yra padaręs, o dėl tų konkrečių veikų, už kurias jis buvo nuteistas. Toliau skaityti Dėl J. Noreikos reabilitavimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu

V. Vasiliausko byla ir jos reikšmė istorinio teisingumo paieškoms Lietuvoje

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiajai kolegijai spalio 20 d. paskelbus sprendimą byloje „Vasiliauskas prieš Lietuvą“ žiniasklaidoje buvo įvairiausių reakcijų ir sprendimo reikšmės interpretacijų. Deja, norintieji suprasti to sprendimo motyvus diskusijos įkarštyje rado daugiau dūmų nei šviesos. Kaip ir reikėjo tikėtis, būta nemažai pasipiktinimo „Europos“ negebėjimu mūsų suprasti. Strasbūro Teismas buvo kaltinamas nekompetencija ar tautos įžeidimu, Lietuvos okupacijos įteisinimu, pasitaikė ir pašaipių pasiūlymų reabilituoti gestapą ar Holokausto vykdytojus. Plačiau nei pats sprendimas buvo apžvelgiamos atskirosios nuomonės.

Būta ir raminamų komentarų. Antai Konstitucinio Teismo pirmininkas teigė, kad šis EŽTT sprendimas niekuo nesiskiria nuo praėjusiais metais paskelbto Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo paaiškintos sovietų represijų įvardijimo genocidu teisinės galimybės. Jis teigė, jog sovietų nusikaltimus galima, nustačius tam tikras aplinkybes, prilyginti genocidui ir kad EŽTT sprendimas neužkerta kelio ateityje kvalifikuoti sovietinių represinių struktūrų veiksmų prieš partizanus kaip genocido (žr. radijo laidos „60 minučių“ 2015 m. spalio 21 d. įrašą, nuo 5 iki 15 minutės).

Nors EŽTT dar nėra tekę nagrinėti visiškai analogiškų bylų, šis sprendimas remiasi gausia EŽTT ankstesnių sprendimų praktika. Mūšio situacijoje nušauto priešo EŽTT nelaikė nusikaltimo auka (byla Korbely prieš Vengriją), tačiau tokia auka laikė nušautą nesipriešinantį, beginklį asmenį (byla Penartas prieš Estiją). Nemažai užuominų apie V. Vasiliausko bylos galimą baigtį randame ir plačiai aptartoje byloje Kononovas prieš Latviją. Taigi, sprendimas V. Vasiliausko byloje anaiptol nėra netikėtas.

Šiame straipsnyje norėčiau apžvelgti EŽTT sprendimą ir pateikti keletą pastabų dėl jo reikšmės istorinio teisingumo byloms, kurios vis dar gan neretai pasiekia Lietuvos teismus.

Toliau skaitykite Bernardinai.lt >>

Kaip efektyviai rengti nuasmenintas skaitmenines dokumentų kopijas kompiuteriu su Linux OS

Programos Okular ženklas
Programos Okular ženklas

Neseniai tinklaraščio įraše paaiškinau, kaip efektyviai rengti nuasmenintas dokumentų kopijas naudojant kompiuterį su Windows operacine sistema, programomis PDF-XChange-Viewer ir PDFCreator. Šis įrašas, kaip matau, tuoj taps populiariausiu mano tinklaraščio įrašu. O šiandien papasakosiu, kaip dokumentus efektyviai nuasmeninti kompiuteriu su Linux OS.

Ar tai nors kiek sudėtingiau? Ne. Atvirkščiai, kompiuterio parengimas darbui daug paprastesnis. Nereikia specialiai siųstis dviejų programų, jaudintis dėl to, ką tos programos bando daryti kompiuteryje jas diegiant. Visos šioje instrukcijoje nurodytos programos bus atvirojo kodo, nemokamos, ir įdiegiamos operacinėje sistemoje standartiniu būdu.

PROGRAMINĖS ĮRANGOS PARENGIMAS

Taigi, kaip ir Windows kompiuterio atveju, mums reikės programos, kuria uždengsime asmens duomenis nuskenuotame PDF dokumente ir programos, kuria „išspausdinsime“ sutvarkytą PDF dokumentą, paversdami jį tokiu PDF dokumentu, kuriame asmens duomenys bus panaikinti negrįžtamai. Pastaroji programa, virtualusis spausdintuvas, yra įdiegta visuose Linux distributyvuose iš anksto. Toliau skaityti Kaip efektyviai rengti nuasmenintas skaitmenines dokumentų kopijas kompiuteriu su Linux OS

„Deja, Lietuva yra įvairi“