Na ir kodėl tokie pas mus didvyriai?

Antifa straipsnis apie Joną Noreiką

Antifa straipsnis apie Joną Noreiką

Evaldas Balčiūnas, pernai aprašęs tris naciams tarnavusius Lietuvos laisvės armijos karininkus ir jų pagerbimą šiandieninėje Lietuvoje, prieš kelias dienas parašė apie dar vieną prieškario, karo ir pokario veikėją, šiandien Lietuvoje pagerbtą po mirties – Joną Noreiką (generolą „Vėtrą“). Jau straipsnio pavadinime nuskamba klausimas, „Kodėl Jonas Noreika (generolas Vėtra) paskelbtas didvyriu?“ Trumpai tariant, autorius kritikuoja Lietuvos valstybės istorinės atminties politiką, kuri, kaip matyti iš pateikto atvejo, kartais yra visiškai atitrūkusi nuo istorinės realybės. 

Skaityti visą įrašą »

Komentarų nėra

Kaip konvertuoti *.avi failą į DVD formatą?

Toks klausimas man neseniai kilo pažįstamiems paprašius įrašyti vaikišką filmuką į diską jų vaikui taip, kad būtų galima žiūrėti per jų DVD leistuvą. O jų leistuvas senovinis, nepalaiko ko gero mpeg4 formato ir *.avi failų, įrašytų į diską, jame pasižiūrėti negalima…

Viską darysiu komandų eilutės priemonėmis – gal iš tingėjimo (kam ieškoti tų grafinių programų? Mokėti už jas nesiruošiu), o ir dėl patogumo (tas aspektas labiau pasijaučia, kai reikia tokias pačias užduotis atlikti pakartotinai). Įrankiai elementarūs bet kuriam Linux distributyvui: ffmpeg failų konvertavimui, „dvdauthor“ dvd gaminimui, ir „mkisofs“ dvd *.iso atvaizdo sukūrimui. Skaityti visą įrašą »

, ,

4 komentarai(-ų)

„Įkaitų bylos“ vertimas: pratęsimas

Prieš metus ar panašiai paskelbiau tinklaraštyje ištraukas iš karo tribunolo sprendimo „Įkaitų byloje“. Ištraukos buvo apie tai, kaip JAV karo tribunolas Nuremberge, JAV okupuotoje zonoje, 1947-48 m. teisė vokiečių generolus už karo nusikaltimus Graikijoje, Jugoslavijoje ir Norvegijoje. Šis procesas išgarsėjo kaip „Įkaitų byla“, nes vokiečių karinės pajėgos imdavo civilius įkaitus ir juos šaudydavo, jei gyventojai ir partizanai neatsisakydavo sabotažo.

Ši byla reikšminga tuo, kad leidžia suprasti, kokia buvo gyvoji to meto karo teisė ir papročiai. Kas buvo leistina, o kas – ne, ir – kaip didžiosios valstybės (ne SSRS, bet ir kitos) žiūrėjo į partizaninius judėjimus. Tai leidžia objektyviau vertinti ir Sovietų sąjungos represinių organų kovą su partizanais, nes šis kontekstas Lietuvoje arba negirdėtas, arba ignoruojamas. Antai Bernardas Gailius knygoje Partizanai tada ir šiandien (santrauka čia, leidyklos aprašymas čia) rašo, kad partizaninis pasipriešinimas laikytinas dviejų valstybių (Lietuvos ir SSRS) karu, kad partizanai buvo Lietuvoje teisėta valdžia, ir bando tai pagrįsti tarptautinės teisės kontekste: Skaityti visą įrašą »

,

Komentarų nėra

Discussing the Partisan Attack

Pirma keletas žodžių lietuviškai – išeivijos lietuvis rašytojas Antanas Šileika publikavo savo bloge įdomų atsiliepimą „Partisan Attack“, kuriame paminėjus mano vardą jo blogas pastukseno mano tinklaraščiui, o šis paragino mane paskaityti… Taigi, paskaičiau. Užsimaniau parašyti komentarą, bet komentaras išėjo daug ilgesnis už straipsnį. Nusprendžiau jį publikuoti čia, savo tinklaraštyje, o Antano komentare pateikti tik užuominą.

Beje, Antano Šileikos knyga „Underground“, apie kurią jau trumpai rašiau, yra puikiai papasakota dramatiška istorija apie antisovietinį Lietuvos pogrindį. Fikcija, bet panaudota labai daug autentiškos medžiagos. Rekomenduoju anglaskaičiams. Autorius už visiškai nereikšmingą pagalbą šią knygą rašant ją man padovanojo, tad šiek tiek pažįstamam galėčiau ir paskolinti. Jo knyga „Bronzinė moteris“, išleista lietuvių kalba, – irgi puikus skaitinys.

=============

Dear Antanas, a nice play of meanings in the title of your blog entry „Partisan Attack“. The view that the resistance fighters against the soviet rule in postwar Lithuania are not „heroes simple and plain“ (as one could summarize the current debate) is largely a partisan view in the political discourse about the recent past in Lithuania. I think this view gained more publicity recently, with the articles of Jurgis Jurgelis, the historical study about the fight of partisans against the collaborators by Mindaugas Pocius entitled The Other Side of the Moon and the multiple current court trials against the former Čeka (to use the term from your recent book) officers for „genocide“, that often means just fighting against armed partisans – shameful political trials. The editor of the book about partisan terror victims might have his own political agenda (though I doubt it actually), but the main thrust, as I think about it, is to spread more awareness about the people who suffered at the hands of partisans, which was a significant part of the postwar tragedy of Lithuania, along with the Soviet terror, deportations, etc. Skaityti visą įrašą »

Vienas komentaras

Šiek tiek propagandos iš pokario laikų

Žemiau tiksliai, su visomis teksto ypatybėmis, perspausdinau „Lietuvos laisvės armijos“ propagandinį atsišaukimą, kurį MGB aptiko ir kaip įkaltį prijungė prie partizanų rėmėjų grupės baudžiamosios bylos. Ta grupė buvo MGB „susemta“ gerą pusmetį po mano senelių nužudymo, gyveno jie Žalgirių, Ilgosios lovos ir kituose kaimuose Šiaulių apskrityje, Stačiūnų ir Lygumų valsčiuose, kaimuose, kurie buvo mažiau nei 5 km. nutolę nuo Dimaičių kaimo, kuriame mano seneliai gyveno. Apylinkių žmonės man pasakojo, kad jie sudalyvavo nušaunant vieną moterį, kuri per garsiai kalbėjo, ką mačiusi per kūlimą, kai partizanai suėmė mano senelį. Turiu pagrindo manyti, kad prisidėjo ir prie mano senelių nužudymo. Nors MGB tokių įkalčių anuo metu nebuvo surinkę. Jie visi keliavo į lagerį dešimčiai metų už nusikaltimus sovietinei tvarkai, ir pačioj sovietmečio pabaigoj buvo reabilituoti. Tik vienas jų šiandien gyvas – ir tas deja jau nekalba. Būtų su kuo pasikalbėti, mažų mažiausiai… Skaityti visą įrašą »

, ,

Komentarų nėra

Bulvinis Vyrukas – lietuviškas kompiuterinis žaidimas vaikams

„Bulvinis Vyrukas“ visame gražume

„Bulvinis Vyrukas“ visame gražume

Metas kažką lengvesnio į tinklaraštį parašyti…

Ne per seniausiai teko pasėdėti su sergančiais vaikais namie. Pusantros savaitės… Ir ko tik mes nedarėme namuose :) Kompiuteriniai žaidimai gal ir nėra ypatingai geras dalykas, tačiau – ko tik neišbandysi įvairovės ieškodamas. Juo labiau, kad tėvelis tai labai dažnai „sulindęs“ į kompiuterį. Daviau jiems pažaisti kompiuterinį žaidimą mažiesiems, vienintelį, kurį turiu kompiuteryje tokio amžiaus vaikams. Jis vadinasi Ktuberling, o į lietuvių kalbą kažkas išvertė – „Bulvinis vyrukas“. Žaidime galima pasirinkti keletą temų ir jose padėlioti paveiksliukus. Net ir mūsų mažoji, kuriai treji su puse, mitriai perprato, kaip naudojant touchpad’ą (kaip po galais tai verčiasi į lietuvių kalbą? „Jutiklinis kilimėlis“?!) aprengti bulvinį vyruką ar sudėlioti picą. Skaityti visą įrašą »

,

3 komentarai(-ų)