S. Drėlingo byla: kaip LAT apėjo EŽTT sprendimą Vasiliausko byloje ir dar kartą pažeidė Konvenciją

EŽTT ir LAT pastatai
EŽTT ir LAT pastatai
2016 m. balandžio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė kolegija priėmė sprendimą Stanislovo Drėlingo byloje. S Drėlingas buvo kaltinamas tuo, kad dalyvavo suimant vieną iš Lietuvos partizanų vadų A. Ramanauską „Vanagą“ ir jo žmoną Birutę Mažeikaitę. Prokuratūra tai įvertino kaip prisidėjimą prie „nacionalinės-etninės-politinės“ grupės genocido. Kaip žinia, A. Ramanauskas vėliau buvo kankinamas ir nuteistas mirties bausme, o jo žmonai skirta 8 metų įkalinimo lageryje bausmė (tiesa, lageryje ji išbuvo tik dvejus metus).

Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – plenarinė sesija, susidedanti iš septyniolikos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų – tarė paskutinį žodį S. Drėlingo byloje. Ir nusprendė, kad S. Drėlingas buvo pagrįstai nuteistas dėl bendrininkavimo vykdant genocidą.

Delfi.lt šią žinią iškart „nukišo“ į puslapio apačią. 15min.lt parašė, kad S. Drėlingas galės mėgautis laisve, nes LAT bausmę jam sumažino iki kalėjime faktiškai išbūto laiko – 5 mėn ir 6 dienų (beje, iš įkalinimo įstaigos S. Drėlingas buvo paleistas jau prieš kurį laiką).

Atrodo, nei viena žiniasklaidos priemonė kažkaip nesuvedė galų: šia nutartimi LAT ne šiaip sau pripažino eilinį KGBistą dalyvavus genocide, ir ne šiaip sau eilinį kartą už genocidą – nusikaltimų nusikaltimą – skyrė juokingai mažą bausmę. Šia nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė savo praktiką sinchronizuoti su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, konkrečiau – su EŽTT sprendimu V. Vasiliausko byloje. Tai buvo padaryta visiškai vieningai: iš 17 teisėjų nei vienas nepareiškė atskirosios nuomonės. Ir tokiu būdu Lietuvos Respublika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo asmenyje, vėl pažeidė Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos septintąjį straipsnį, įtvirtinantį principą, kad niekas negali būti nuteistas už veiką, kuri nebuvo laikoma nusikaltimu jos padarymo metu. Toliau skaityti S. Drėlingo byla: kaip LAT apėjo EŽTT sprendimą Vasiliausko byloje ir dar kartą pažeidė Konvenciją

Senos MySQL duomenų bazės koduotės sutvarkymas

Kairėje – duomenys svetainės sąsajoje, dešinėje - PHPMyAdmin progrmos sąsajoje
Kairėje – duomenys svetainės sąsajoje, dešinėje – PHPMyAdmin progrmos sąsajoje

Kas kada nors bandė tvarkyti MySQL duomenų bazių koduočių problemas, tas žino, kad tai dažnai nėra paprastas reikalas. Savo koduotes turi duomenų bazės, lentelės ir net lentelių stulpeliai, ir šios koduotės gali būti skirtingos vienoje ir toje pačioje duomenų bazėje. O kadangi MySQL dar prieš gerą dešimtmetį duomenis standartiškai įrašydavo Latin1 koduote, senesnėse žiniatinklio programose pasitaiko visokiausių kuriozų su koduotėmis.

Štai ir aš neseniai gavau pataisyti vienos organizacijos naudojamą klientų registravimo duomenų bazę. Svetainėje, naudojančioje duomenų bazę, mačiau gražias lietuviškas raides, bet atsidaręs tą pačią duomenų bazę su PHPMyAdmin programa lietuviškas raides matydavau beviltiškai sugadintas. Tikra bėda, jei reikia kažką paskubom pataisyti tiesiog PHPMyAdmin duomenų bazės programoje… Aukščiau matėte paveikslėlį, kur kairėje – kaip duomenys atrodo svetainėje, dešinėje – PHPMyAdmin programoje. Toliau skaityti Senos MySQL duomenų bazės koduotės sutvarkymas

Kokią informaciją apie Holokausto dalyvių sąrašą oficialiai yra pateikęs Genocido tyrimo centras

Paveikslėlyje panaudotas LGGRTC rašto fragmentas ir duobes sau besikasančių Šiaulių žydų nuotrauka (šaltinis: wikipedia.org)
Paveikslėlyje panaudotas LGGRTC rašto fragmentas ir duobes sau besikasančių Šiaulių žydų nuotrauka (šaltinis: wikipedia.org)
Nesibaigia diskusija apie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sudarytą 2055 asmenų, dalyvavusių Holokauste, sąrašą. Prieš mėnesį Lietuvos žydų religinė bendruomenė pateikė prašymą LGGRTC ir Generalinei Prokuratūrai (GP), kuriame prašė paskelbti ir apibendrinančią informaciją apie sąraše esančius asmenis (pvz., nurodant, kokioms grupėms – valsčių policijos, policijos batalionams ir pan.) jie priklausė. Taip pat buvo prašoma išviešinti minėtą sąrašą ar bent jo atskiras dalis (žr. raštą čia). Į šį prašymą pirmoji atsakė GP, kurios adresu, tiesą sakant, buvo išsakyti labai kuklūs reikalavimai (pagal LGGRTC pateiktus duomenis imtis baudžiamojo persekiojimo nustačius, kad gyvas ir neteistas asmuo dalyvavo Holokauste, bei imtis dereabilitacijos tų asmenų, kurie gal būt buvo neteisėtai reabilituoti Nepriklausomybės atkūrimo aušroje. Tokius dalykus GP ir anksčiau yra dariusi. Nieko naujo.) Toliau skaityti Kokią informaciją apie Holokausto dalyvių sąrašą oficialiai yra pateikęs Genocido tyrimo centras

Atnaujinau KDE vertimo tinklaraštį

Kažkada 2008 m., kai buvau aktyvus KDE vertėjas, sukūriau tinklaraščio tipo svetainę KDE vertėjams „KDE lietuviškai“ – http://kde.akl.lt. Ten buvo patalpinta pagrindinė vertėjams reikalinga informacija. Turėjau viltį paversti tinklaraštį KDE naudotojų naujienų šaltiniu, tačiau ši svajonė neišsipildė.

Nuo to laiko daug kas pasikeitė. Jau nepamenu kada paskutinį kartą verčiau KDE programinę įrangą. Gal prieš metus? Pusantrų? Tačiau ir toliau naudoju šią Linux darbastalio aplinką. Ir ji šiandien į lietuvių kalbą išversta ne ką mažiau (turbūt ir daugiau), nei tada, kai vertėjų darbą koordinavau aš.

Pirminis tinklaraščio „KDE lietuviškai“ vaizdas
Pirminis tinklaraščio „KDE lietuviškai“ vaizdas

Tinklaraštis ilgą laiką buvo apleistas. Užsukęs ten prieš keletą dienų pastebėjau ir visokio šlamšto. Kas dar blogiau – šiandien pamačiau, kad į svetainę buvo įsilaužta, o ir šlamšto primesta ne tik komentaruose. Jo subtiliai įterpta į straipsnius. Taigi, visokios viagros ir kitokios tabletės vis subtiliai išlysdavo tai vienam, tai kitam įraše apie KDE vertimą, PulseAudio serverio konfigūravimą ir pan. Toliau skaityti Atnaujinau KDE vertimo tinklaraštį

Genocido tyrimo centro reakcija į straipsnį: nauji dokumentai ir klausimai

Straipsnis Delfi.lt portale
Straipsnis Delfi.lt portale
Kitą dieną po to, kai Delfi.lt išspausdino mano straipsnį „Kas nuvainikuos nepelnytai pagerbtus, prisidėjusius prie Holokausto?“, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras savo svetainės titulinį puslapį papildė mano paviešintais dokumentais, taip pat pridėdamas ir du, kurių neturėjau:

Tikiuosi šie dokumentai jau nebeišnyks iš LGGRTC svetainės taip, kaip praėjusį rudenį vienas jų buvo išnykęs. Toliau skaityti Genocido tyrimo centro reakcija į straipsnį: nauji dokumentai ir klausimai

Poezija teismo sprendime: apie E. Kūrio atskirąją nuomonę V. Vasiliausko byloje

EZTT-pastatasEuropos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo Egidijaus Kūrio atskiroji nuomonė šio Teismo sprendime byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą atsidūrė pačioje sprendimo pabaigoje. Nežinau kas – sutapimas ar paskaičiavimas – lėmė, kad būtent eilėraščiu apie mirusius nekalbančius kareivius ir citata iš Hamleto „Toliau tyla“ baigiasi tas dokumentas, kurį atsisiunčiame kaip vientisą „EŽTT sprendimą“. Tačiau neatsitiktinai ši atskiroji nuomonė yra skaitomiausia EŽTT sprendimo dalis Lietuvoje.

Prof. E. Kūris yra neabejotinai vienas iškiliausių Lietuvos teisininkų. Tačiau šiame tekste aš noriu argumentuoti, kad ne teisiniai, o emociniai, poezijos ir dramos citatomis išreikšti atskirosios nuomonės aspektai yra stipriausia šio kūrinio dalis. Tuo tikslu apžvelgsiu E. Kūrio argumentus minėtoje atskirojoje nuomonėje. Tačiau pradėti norėčiau nuo konteksto – genocido nusikaltimo apibrėžimo Lietuvoje raidos apžvalgos. Toliau skaityti Poezija teismo sprendime: apie E. Kūrio atskirąją nuomonę V. Vasiliausko byloje