Partizanų valdžios klausimu, arba, „kaip amerikonai, Lietuvą išvadavę, čekistus teisė“

Kurį laiką vis prisidėdavau diskusijose apie pokario partizanus grupėje „Lietuvos partizanų istorija“. Prieš porą mėnesių, rugsėjo 26 d., man paskelbus nuorodą į Delfi.lt straipsnį apie M. Misiukonio teismą už tariamą genocidą ir išsakius nuomonę, kad šis procesas yra gėdingas, užsiplieskė diskusija apie partizanus kaip teisėtą Lietuvos valdžią pokario metu. Praleidau tikrai daug laiko aiškindamas ir argumentuodamas savo poziciją dėl M. Misiukonio, dėl partizanų valdžios, dėl teisės aktų sukuriamų pareigų piliečiams, jokio asmens berods neįžeidžiau. Bet staiga sekmadienio vakarą mano FB paskyrai diskusijų grupė „Lietuvos partizanų istorija“ tapo nematoma. Supratau, kad esu užblokuotas. Be jokio perspėjimo, be paaiškinimo. Niekas iš administratorių taip ir neprisipažino, kodėl tai padarė (ar kad apskritai padarė). Neabejoju, kad dalis forumo „gyventojų“ po to lengviau atsikvėpė. Aš, tiesą sakant, taip pat.

Įsivaizduokime čekistus vokiečių vietoje *
Įsivaizduokime čekistus vokiečių vietoje *

Visgi prieš šį įvykį buvau parašęs gan ilgą tekstą, kurio tikslas buvo paaiškinti, kokia prasme pokario partizanai nebuvo teisėta valdžia. Šiuo tekstu, per tuos du mėnesius kažkiek papildytu, dabar žemiau dalinuosi. Nes jis iš naujo tampa aktualus – partizanų kaip teisėtos valdžios (ir okupanto kaip neteisėtos valdžios) argumentai iš naujo naudojami ne tik visuomenininkų kreipimuose, bet ir valstybės institucijų dokumentuose.

Visa, ką žemiau parašiau, nėra fantazijos vaisius. Argumentai yra paremti tarptautine teise, o kad tas įsivaizduojamas JAV tribunolo sprendimas būtų „arčiau žemės“, argumentavimas tiesiog pasiskolintas: teksto esmė ir visos citatos (šiek tiek jas apdorojus, pvz., „Vokiečių“ pakeitus į „SSRS“,) yra paimta iš realiai vykusio teismo proceso, vadinamosios „Įkaitų bylos“, kur vokiečių generolai buvo teisiami už veiksmus Jugoslavijoje, Norvegijoje ir Graikijoje – nacių neteisėtos agresijos aktais užgrobtose, okupuotose teritorijose. Su nuosprendžio fragmentais galite susipažinti čia**.

Iš anksto pasipiktinusiems skaitytojams norėčiau palinkėti kantrybės skaitant: šiame tekste nėra nė lašelio bandymo teisinti ar „įteisinti“ sovietinę okupaciją, pažeminti pasipriešinimo dalyvius. Jis kalba apie tas teises, kurias turėjo ir turi bet kuri okupacinė valdžia okupuotoje šalyje. Nes tokios yra tarptautinės teisės nustatytos taisyklės. Tad perskaitykite prieš darydami išvadas. Toliau skaityti Partizanų valdžios klausimu, arba, „kaip amerikonai, Lietuvą išvadavę, čekistus teisė“

Melas, didelis melas ir statistika

Patinka man vartyti skaičius. Štai pavyzdys mažo elemento iš visuomenės nuomonės tyrimo, kuris buvo atliktas du kartus – 2007 ir 2014 m.

Respondentų buvo klausiama, kaip jie vertina „Tikėjimo žodžio“ bendruomenę. Pamėginkim suprasti, kaip pasikeitė šios religinės bendruomenės vertinimas tarp 2007 ir 2014 m.

„Žali“ rezultatai buvo štai tokie:

                        2007    2014
Labai nepalankiai       158     160
Greičiau nepalankiai    177     196
Nei taip, nei ne        197     266
Greičiau palankiai      45      32
Labai palankiai         9       6
Nežino, neatsakė        449     343

Sumetus rezultatus į paprastą procentinį grafiką gaunama štai tokia sudėtinga lentelė:

Vertinimas su visais rodikliais
Vertinimas su visais rodikliais
Toliau skaityti Melas, didelis melas ir statistika

Kaip paskaičiuoti karšio svorį žinant ilgį?

2014 m. rugpjūčio pirmąją dieną, paskutinę dieną kaimo turizmo sodyboje, man pagaliau nusišypsojo žvejiška laimė. Užkibo „dvikilograminis“ karšis. Dvikilograminiu jį pakrikštijome su vaikais dar iš vandens neištraukę. Na taip, jis buvo aiškiai daug didesnis už tuos, kuriuos buvo tekę pagauti anksčiau.

Tačiau iškart ištiko bėda. Ne ne, karšis nepabėgo. :) Štai įrodymas:

Bėda buvo ta, kad neturėjau nei kuo karšį pamatuoti, nei kuo pasverti. Svarstyklių neatsirado ir visoj kaimo turizmo sodyboj „Pas Algirdą“. Jei vietoje liniuotės sugalvojau panaudoti siūlą (kurį išmatavus vėliau išaiškėjo, jog karšis buvo 54 cm ilgio), tai jo tikslus svoris taip ir liko nežinia, nes karšį išsikepėme ir suvalgėme tą patį vakarą. Toliau skaityti Kaip paskaičiuoti karšio svorį žinant ilgį?

Lapkričio pirmajai

Žvakė mano senelių kaimynams - žydamsRytoj – lapkričio pirmoji; diena, kai didelė dalis Lietuvos gyventojų keliauja aplankyti artimųjų kapų ir uždegti po žvakelę. Mes irgi važiuosime artimųjų kapų aplankyti.

Rytoj taip pat užsuksiu ir prie vieno bendro kapo.

Uždegti keletą žvakių ten, kur žmonės 1941 m. buvo sušaudyti ištisomis gimininėmis, kurių dauguma jau nebeturi artimųjų, galinčių uždegti jiems atminimo žvakę. Tai mūsų senelių kaimynai – žydai.

Kapas, prie kurio aš keliausiu, yra Naujaneriuose, vos du kilometrai nuo mano namų. Anokia čia ir kelionė. Greičiausiai toks kapas yra ir netoli Tavo namų. Lietuva nusėta tokiais kapais, kas gerai matyti pavarčius Holokausto Lietuvoje atlaso svetainę.

Rytoj, mirusiųjų atminimo dieną, kviečiu prisiminti ir mūsų senelių kaimynus. Uždekime žvakę ir prie masinių žydų kapaviečių.

Žydų žudynių prie Naujanerių kaimo 73-iosioms metinėms

Užrašas ant Riešės žydų žudynių vietos memorialo
Užrašas ant Riešės žydų žudynių vietos memorialo

Nuotraukoje – fragmentas iš žydų žudynių vietoje netoli Naujanerių kaimo stovinčio paminklinio akmens. Šiek tiek perdirbtas su Gimp, žinoma. Šis memorialas yra arčiau mano namų ir man lengviau apmąstyti čia įvykusią tragediją, nei Vilniaus geto likvidavimą, kurio data tapo Holokausto Lietuvoje atminimo dienos data. Kaip matote, ir datos beveik sutampa – rytoj nuo šių žudynių bus praėję 73 metai.

Sunku suvokti, kad tą dieną 512 vyrų, 744 moterys ir 511 vaikų buvo nužudyti ir užkasti bendrame kape. Negaliu patikėti, kad tai darė kažkokie beasmeniai šaltakraujai žudikai. Bet kai pagalvoji, kad tai darė žmonės, tokie, kaip aš ir tu, pasidaro dar liūdniau…

Plačiau apie šias žudynes ir šį memorialą esu rašęs čia, straipsnyje „Holokausto aukų kapai už dviejų kilometrų nuo mano namų“.

Sprendimas dėl šmeižto įsiteisėjo: Balsas.lt turėtų mokėti Jurgai Švedienei … bet bankrutuoja

Teismo nutarties preambulė
Teismo nutarties preambulė
Prieš kurį laiką įraše ilgu pavadinimu rašiau, kad balandžio 2 d. Vilniaus m. apylinkės teismas visiškai patenkino J.Švedienės ieškinį, priteisė jai iš leidinių Balsas.lt ir Lsveikata.lt sąvininkų 10 tūkst. lt moralinės žalos atlyginimui ir įpareigojo paskelbti visą eilę publikuotų straipsnių teiginių kaip tikrovės neatitinkančių ir žeminančių J.Švedienės garbę ir orumą.

Nors nei Balsas.lt, nei LSveikata.lt atstovai nedalyvavo teismo procese, LSveikata.lt valdytojas UAB „Medikų žinios“ visgi apskundė šį Vilniaus apylinkės teismo sprendimą.

Tačiau nieko nepešė. Toliau skaityti Sprendimas dėl šmeižto įsiteisėjo: Balsas.lt turėtų mokėti Jurgai Švedienei … bet bankrutuoja